komentaras

Geležinės uždangos jau seniai nebėra. Tačiau jos šešėlis dar juntamas. Kelių, geležinkelių, oro, energetikos ir kitokios jungtys yra prastesnės toje Europos pusėje, kuri patyrė komunistinį valdymą. Ypač prasta situacija dėl Šiaurės–Pietų jungčių. Praėjusią savaitę Vilniuje vykusiame Trijų jūrų iniciatyvos (3SI) viršūnių susitikime jo dalyviai dalijosi siaubo istorijomis apie negerėjančią padėtį dėl jungčių tarp Baltijos, Adrijos ir Juodosios jūrų šalių.

Paskelbti naujausi JAV infliacijos duomenys atitolina palūkanų mažinimo perspektyvą bent iki rudens, tuo metu Europoje pirmojo palūkanų sumažinimo turėtume sulaukti dar šią vasarą. Toks tikėtinas scenarijus jau padarė poveikį akcijų kainoms, kurios po fiksuotų rekordinių aukštumų, pastarosiomis savaitėmis atsitraukė. Pastebimai ūgtelėjo ir JAV iždo obligacijų pajamingumai bei JAV dol. vertė euro atžvilgiu, į naujas aukštumas toliau kyla aukso kaina.

Kauno „Žalgirio“ treneris Andrea Trinchieri pasidalino savo mintimis apie laimėtas LKL rungtynes 92:78 prieš Vilniaus „Rytą“. „Geros rungtynės, ypač antra jų dalis. Žaidėme prieš stiprų varžovą, kuris yra gerai treniruojamas ir turi daug kūrybos puolime. Sunku žaisti po Eurolygos finišo, bet turiu rimtus žaidėjus, kurie vertina ir gerbia sirgalius, varžovus. Žaidėme komandiškai ir tai tokiame mače yra itin reikalinga. Iškovojome svarbią pergalę derbyje.

Kauno „Žalgirio“ centras Kevarriusas Hayesas kalbėjo apie pralaimėtas paskutines Eurolygos sezono rungtynes prieš Madrido „Real“ ekipą. Kauniečiai paskutinę sekundę nusileido Eurolygos čempionams rezultatu 62:64. „Rungtynės buvo geros, kovėmės, stengėmės atkirsti Tavaresą ir Poirier nuo kovos dėl kamuolių, tai buvo rimtas iššūkis. Turėjome nemažai laisvų metimų, jie tiesiog nekrito. Puolime žaidėme neblogai, tiesiog nepataikėme. Krepšinis yra atkarpų žaidimas, laikėmės žaidimo plano.

Kai gyventojų klausiama, kokia didžiausia kasdienė Lietuvos problema, dar neseniai pagrindinis atsakymas buvo: kainų šuoliai. Bet kad tuos šuolius lemia tikra atlyginimų pasiutplokė, kažkaip dažnam gyventojui neatrodė problema. Nes loginė grandinėlė atrodo tokia: kyla kainos – turi kelt atlyginimus.

Uždrausti garinimo įrenginius, vykdyti policijos reidus į mokyklas kuprinėms tikrinti, policijai budėti su dronais ir gaudyti garinančius paauglius – susirūpinimas dėl nelegalių medžiagų paplitimo jaunimo gretose verčia griebtis šiaudo.

Dėl gėdingo Berlyno, Vašingtono ir kitų sostinių neveiklumo Ukraina moka didžiulę žmogiškąją ir fizinę kainą, o tai kelia milžinišką riziką visiems. Rusijos karo mašina nesustos, kol nebus sutriuškinta. Arba Vakarai laimės su Ukrainos pagalba, arba mes vėliau kovosime su Rusija kur nors kitur ir kur kas blogesnėmis sąlygomis. Tai pakankamai baugu. Tačiau Kinijos komunistų partijos (KKP) keliama grėsmė yra kur kas didesnė. Rusija pirmiausia siekia atkurti įtakos sferą savo kaimynystėje.

Prancūzijos politika Ukrainos atžvilgiu dažnai yra ydinga, bet niekada nebūna nuobodi. Normandijos formatas ir Minsko susitarimai po pirminio Rusijos puolimo prieš Ukrainą 2014-aisiais atskleidė senųjų Vakarų šalių požiūrį į Rusijos imperializmą su lozungu „mes žinome geriausiai“. Prezidentas Emmanuelis Macronas, kurio niekada nekamavo kuklumas, tikėjo, kad pokalbiais su Vladimiru Putinu gali užkirsti kelią plataus masto karui.

 Lietuvos banko atstovai šią savaitę pristatė atnaujintas Lietuvos ekonomikos augimo prognozes. Lyginant su praėjusiais metais, kai šalies ekonomika susitraukė 0,3 proc., jos turėtų džiuginti, nes prognozuojama, kad šiais metais ekonomika augs 1,6 proc. Dar geresnių žinių pažėrė „Luminor“ banko atstovas, teigiantis, kad šalies ekonomika šiemet augs net 2 procentais. Prognozuojama, kad ekonomikos augimas 2025 metais sieks kone 3 proc.