kol lietuva

Kol Lietuva tik ruošėsi šiandien prasidėjusioms Klaipėdos rajone pratyboms „Ugninis griausmas“, visai netoli Klaipėdos griaudėjo Rusijos aviacijos bombų sprogimai. Kaliningrado srityje Rusijos naikintuvai surengė bombardavimo pratybas. Rusijos gynybos ministerija praneša, kad pirmadienį čia vyko karinės pratybos, jose dalyvavo šeši orlaiviai.

Šią savaitę Lietuvai tarptautinėse rinkose pasiskolinus dar beveik pusantro milijardo litų, viešoje erdvėje pasigirdo nuogąstavimų, kad skolinamės per daug, šalis, ko gero, suka Graikijos šunkeliais. Finansų ministrė tikina, kad Lietuvai Graikijos likimas – prasiskolinti – negresia, nes skolinamasi daugiau senoms skoloms dengti, o bendra valstybės skola auga nedaug.Kol Lietuva skolinasi palankiomis sąlygomis, skambinti pavojaus varpais nemato reikalo ir analitikai.

Kol Lietuva kantriai tebelaukia laikinųjų branduolinio kuro saugyklų, šalies likimo seserys Slovakija ir Bulgarija tokias jau įsirengė ir planuoja tolesnius atominių elektrinių uždarymo darbus. Turėdama didelį įdirbį šioje srityje Slovakija uždaro Bohunicos atominę elektrinę be panikos, kai Bulgarijoje, panašiai kaip ir Lietuvoje, apie Kozlodujaus atominius reaktorius verda karštų aistrų.

Nors Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) per antrąjį metų ketvirtį smuko 22,4 proc., o galimas o prognozuojamas valdžios sektoriaus deficitas gali išaugti daugiau nei 8 proc. BVP, Prezidentė Dalia Grybauskaitė teigia, kad deficitas ir kreipimasis į Tarptautinį valiotos fondą (TVF) neturi nieko bendra. "Ar deficitas bus daugiau nei 8 proc., parodys laikas, nes tai priklausys nuo antrojo metų pusmečio situacijos.

Kol Lietuva buvo užsiėmusi prezidento ir Europos parlamento rinkimais, Europos Žmogaus Teisių Teismo (EŽTT) Didžioji kolegija ėmėsi svarstyti – ar Latvija turės mokėti kompensaciją raudonajam smogikui, civilių žudikui Vasilijui Kononovui. Apie šią bylą ir teisines bei politines jos pasekmes mintimis dalijasi tarptautinės teisės specialistas Dainius Žalimas. EŽTT Didžioji kolegija nagrinėja Latvijos skundą dėl pirmosios šio Teismo instancijos sprendimo.

Anot finansų ministro Algirdo Šemetos, nepanašu, kad šalies ekonomika antrąjį ketvirtį kilstelės, nes recesijos poveikis yra „gana rimtas“. „Antrasis ketvirtis nebus nė kiek lengvesnis nei buvo pirmasis“, – A. Šemetos penktadienio interviu Londone cituoja naujienų agentūra „Bloomberg“. „Visi ieško atsigavimo ženklų, tačiau bet kokie rodiklių pagerėjimai yra fragmentiški. Šie metai bus labai sunkūs“, – kalbėjo finansų ministras.

Lietuva pasauliniame migracijos kontekste ryškiai brėžia savo individualią – plaukimo prieš srovę (emigracijos arba gyventojų praradimo prasme) – kreivę. Ar ir toliau pasaulinės ekonominės krizės sąlygomis galime būti „ramūs kaip belgai“, ar privalome imtis kokių nors veiksmų? Tarptautiniai ekspertai, pasak „Newsweek“, šiemet numato 30 proc. mažesnius migracijos srautus iš pietų į šiaurę.

Prabėgus daugiau nei dviem savaitėms po nacionalinio vežėjo „flyLAL“ skrydžių sustabdymo, vis dar neaišku, kas Vilniuje užpildys tuščią oro skrydžių nišą. Tuo metu Kaunas skuba išnaudoti progą ir tapti šalies skrydžių centru. Šią savaitę Tarptautinis Vilniaus oro uostas (TVOU) turi pateikti Susisiekimo ministerijai planą, kokios naujos oro bendrovės, kokiomis kryptimis ir kada pradės vykdyti skrydžius iš Vilniaus.

Viešojoje erdvėje emigracijos tema daug prirašyta ir nemažai prikalbėta. Bet, pasirodo, ši tema yra tiesiog neišsemiama. Siūlau pakalbėti apie emigracijos procesus kitu požiūriu. Nors mūsų atgimusi valstybė jauna – sulaukusi tik pilnametystės amžiaus, tačiau tikslių duomenų apie emigracijos mastus jau neturime. Mokslininkai skaičiuoja, kad 1990–2006 metais iš Lietuvos emigravo apie 13–14 procentų piliečių.