klimatas

Lietuvoje orai kardinaliai pasikeitė palyginus su praėjusia savaite. Trečiadienį dalį šalies apipylė ne tik lietūs, bet ir apibėrė ledukai. „Orai ir klimatas Lietuvoje“ savo „Facebook'o“ puslapyje dalinasi vaizdais, kaip ledukų kruša neaplenkė ir Šiaulių rajone esančio Kėblių kaimo. Lazdijų rajono gyventojai taip pat sulaukė žiemą primenančių orų, ir perspėja, kad atšilimo galime tikėtis tikriausiai tik mėnesio pabaigoje.

Paskutinę kovo dieną, per Velykas, neretas vaikščiojo trumpomis rankovėmis, artimiausiomis dienomis vėl prognozuojama minusinė temperatūra. Apie tai, ar ilgam grįžta šaltis – pokalbis su klimatologu Arūnu Bukančiu. Velykos buvo labai gražios, šiltos ir saulėtos, ar šiluma dar laikysis? Į Lietuvą jau pradėjo plūsti šaltis iš Atlanto, iš esmės pasikeitė atmosferos cirkuliacija. Pietvakarių ir pietų atmosferos srautus keičia vakarų, todėl turėsime šaltesnį, drėgnesnį, tačiau ir švaresnį orą.

Gamtos tyrimų centro vyriausiasis mokslo darbuotojas, žinduolių ekologijos laboratorijos vadovas Linas Balčiauskas teigia, kad klimato pokyčiai gyvybiškai svarbūs Lietuvoje gyvenantiems gyvūnams. Anot jo, didžiausią klimato kaitos poveikį jaučia žiemą užmiegantys gyvūnai ir arealą keičiančios rūšys.

Cepelininis dangus ir gyvenimas be saulės – prie tokios žiemos lietuviams priprasti niekaip neišeina. Pasak specialistų, praėjęs gruodis buvo mažiausiai saulėtas per visą meteorologijos istoriją – saulė švietė vos 9 valandas, o tai yra net tris kartus mažiau nei įprastą gruodį. O toks šviesos trūkumas kas penktam lietuviui gali turėti ir skaudžių pasekmių. Neretai, pasak gydytojų, žmonėms pasireiškia depresija, apatija, energijos stoka, kuri apsunkina gyvenimą ir gali net prišaukti ligas.

Vilnius, pirmasis iš Baltijos šalių miestų, įsitraukė į Europos rekonstrukcijos ir plėtros banko (EBRD) Žaliųjų miestų programą, įsipareigodamas iki 2030 metų tapti klimatui neutraliu, žaliu ir inovatyviu miestu. „Vilniaus dalyvavimas Žaliųjų miestų programoje suteikia galimybę imtis konkrečių veiksmų, kurie padeda siekti klimatui neutralaus, žaliojo miesto tikslo įgyvendinimo.

Jei pasaulinis vandens lygis ir toliau kils tokiu greičiu, manoma, kad iki 2050 m. milijonams žmonių visame pasaulyje iškils grėsmė, tačiau kas yra pažeidžiamiausi? Pasitelkiant dirbtinį intelektą, apskaičiuota, kad Lietuva yra viena iš trijų pasaulio valstybių, kurioje yra daugiausiai gyventojų, kurie nukentės nuo pakilusio vandens lygio.

Kartais pažvelgus į dangų galima išvysti ypatingų reiškinių. Vienas iš jų – Saulės halas, kuris gali pasireikšti net daugiau nei 50-čia formų.  Pažvelkite, kaip gali atrodyti viena iš Saulės halo formų.  Saulės halas „Orų ir klimato Lietuvoje“ grupėje socialiniame tinkle „Facebook“ buvo dalijamasi užfiksuoto Saulės halo nuotrauka. „Saulės halo formų yra daug, apie 50. Vienos dažnai pastebimos ir užfiksuojamos, kitos – rečiau.

Savaitgalį Lietuvą spaudęs šaltis staiga pasitraukė. Ar galime manyti, kad didžiuosius šios žiemos šalčius jau išgyvenom ir kiek laikysis atšilimas kalbame su klimatologu Arūnu Bukančiu. Kodėl temperatūra taip drastiškai šokinėja? Šiluma plūdo iš šiaurės, kaip bebūtų keista. Pirmiausia atšilo Suomijoje, Estijoje, Latvijoje ir, galiausiai, pas mus. Taip pat gerokai aukštesnė temperatūra vidinėje troposferoje nei prie žemės.

Po šalčiausios šios žiemos nakties, kai termometrų stulpeliai Lietuvoje vietomis nukrito iki minus 28 laipsnių šalčio, dalis Lietuvos vaikų nėjo į mokyklas. Pirmadienį Vilniuje preliminariai skaičiuojama, kad pamokas praleido kas penktas mokinys. Tiesa, sveikatos ekspertai per šalčius ragina gyventojus nesėdėti namie: tinkamai pasiruošus į lauką eiti ir smagu, ir sveika.  Ankstus rytas prie Šiaulių Rasos progimnazijos.