Kinija

JAV kosmoso agentūros NASA vadovas trečiadienį įstatymų leidėjams Vašingtone pasakė, kad Kinija po civilinių programų priedanga kosmose siekia karinių tikslų. „Kinija (kosmose) yra padariusi didžiulę pažangą, ypač per pastaruosius 10 metų, tačiau viskas daroma labai, labai slapčia“, – JAV Atstovų Rūmų asignacijų komitete pristatydamas JAV kosmoso agentūros prašymą dėl 2025 m. biudžeto pasakė Billas Nelsonas.

Pasaulyje pastaraisiais metais vis labiau nerimaujama dėl Trečiojo pasaulinio karo scenarijaus. „Sky news“ pakalbino kelis ekspertus ir klausė jų, ar tikrai artėjame prie Trečiojo pasaulinio karo slenksčio.

Moteris Kinijoje mirė nuo retos smegenis ėdančios amebos po to, kai gydytojai iš pradžių ją supainiojo su vėžiu. Neįvardyta 77 metų pacientė į vietos ligoninę kreipėsi 2022 m. po to, kai kelias dienas skundėsi galvos svaigimu, sumišimu ir sunkumu kalbėti. Gydytojai manė, kad jai smegenų auglys, nes skenavimo metu buvo matyti pažeidimas.

Kinija trečiadienį pranešė, kad jos gynybos ministras pirmojo pokalbio esminiais klausimais su kolega iš Vašingtono per bemaž aštuoniolika mėnesių metu paragino šalis stiprinti tarpusavio „pasitikėjimą“. „Kinija ir Jungtinės Valstijos turėtų.

Pekine viešintis Vokietijos kancleris Olafas Scholzas antradienį sakė paprašęs kinų prezidento Xi Jinpingo pasinaudoti savo įtaka Rusijos vadovui Vladimirui Putinui, siekiant užbaigti karą Ukrainoje. „Kinijos žodis turi vertę Rusijoje, – socialiniame tinkle „X“ parašė vokiečių kancleris. – Dėl to paprašiau prezidento Xi paveikti Rusiją, kad Putinas pagaliau atšauktų savo beprasmę kampaniją, išvestų savo karius ir užbaigtų šį siaubingą karą.

Kinijos vadovas Xi Jinpingas susitikime su Vokietijos kancleriu Olafu Scholzu pabrėžė, kad Pekinas nedalyvauja Rusijos kare prieš Ukrainą. Kinija nėra nei Ukrainos krizės šalis, nei dalyvė, sakoma pranešime, kuris antradienį paskelbtas Pekine po abiejų lyderių pokalbių. Priešingai, Kinija esą visad „savaip skatino taikos derybas“. Xi Jinpingas pareiškė, kad paremtų tarptautinę taikos konferenciją „tinkamu metu“, tačiau jai esą turi pritarti Rusija ir Ukraina.

Kinijos ekonomika per pirmąjį metų ketvirtį, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, išaugo 5,3 proc., pranešė nacionalinė statistikos tarnyba, remdamasi išankstiniais duomenimis. Agentūros „Bloomberg“ kalbinti analitikai prognozavo kuklesnį prieaugį – vidutiniškai 4,8 procento. Ekonomikos metinė plėtra spartėjo nuo 5,2 proc. paskutinį 2023-iųjų ketvirtį. Per metų ketvirtį (sausį-kovą, palyginti su spaliu-gruodžiu) bendrasis vidaus produktas didėjo 1,6 procento.

Rusija pralaimės karą su Ukraina, savo komentare „The Economist“ pareiškė Pekino universiteto profesorius, Fudano universiteto (Šanchajus, Kinija) Rusijos ir Centrinės Azijos tyrimų centro direktorius Fengas Yujunas. Eksperto, kuris anksčiau yra dalyvavęs ir Kremliaus organizuojamuose „Valdai“ klubo diskusijose, o nuo 2023-ųjų vadovauja Rusijos tarptautinių santykių tarybos Kinijos ekspertų grupei, nuomone, Vladimiro Putino organizuoto puolimo Ukrainoje žlugimą apibrėžia keturi faktoriai.

Vokietijos kancleris Olafas Scholzas antradienį, paskutinę trijų dienų vizito į didžiausią Berlyno prekybos partnerę dieną, susitiko su Kinijos prezidentu Xi Jinpingu, pranešė Pekino valstybinė žiniasklaida.  „Balandžio 16-osios rytą prezidentas Xi Jinpingas susitiko su Vokietijos kancleriu O. Scholzu Pekino svečių namuose „Diaoyutai“, – sakė valstybinis transliuotojas CCTV.

Vokietijos kancleris Olafas Scholzas pareiškė įspėsiantis Kinijos prezidentą Xi Jinpingą neteikti karinės paramos Rusijai. Jis pabrėš, kad Rusija vykdo užkariavimo karą prieš Ukrainą, „ir primygtinai reikalaus, kad niekas neteiktų paramos, kad jai tai pavyktų“, pirmadienį Šanchajuje sakė O. Scholzas ir pridūrė, jog dėl to Vokietija ragina visas šalis neapeiti sankcijų ir nepristatyti ginklų.

Nors Pekinas ir Maskva pasaulinėje arenoje skelbia apie savo „neginčytiną partnerystę“, Kinija atkreipė dėmesį į tolimųjų rytų Rusijos kampelį. Pasienio regione Primorsko regione padaugėjo kinų ūkininkų, o jų didėjanti ekonominė įtaka užgožia vietinius gyventojus, pranešė Japonijos laikraštis „Nikkei“. Tai gali būti rimtas pavojaus signalas Rusijai.

Vokietijos kancleris Olafas Scholzas sekmadienį atvyko į Kiniją, pranešė kinų valstybinė žiniasklaida. Kanclerio vizito Kinijoje tikslas – sustiprinti ekonominius ryšius su didžiausia Berlyno prekybos partnere. Kaip pranešė Kinijos valstybinis transliuotojas CCTV, sekmadienio rytą O. Scholzas, lydimas gausios ministrų ir verslo vadovų delegacijos, nusileido Čongčinge.

JAV pareigūnai penktadienį pareiškė, kad Kinija padeda Rusijai vykdyti didžiausią karinę plėtrą nuo sovietinių laikų. Pareigūnai tikisi, kad žvalgybinės informacijos paskelbimas paskatins Europos sąjungininkus spausti Kiniją, Vokietijos kancleriui Olafui Scholzui šį savaitgalį vykstant į Pekiną, o Italijoje kitą savaitę vyksiant Didžiojo septyneto (G-7) grupės užsienio reikalų ministrų susitikimui.

Kinija penktadienį po vyriausiojo šalies diplomato Wango Yi telefoninio pokalbio su JAV valstybės sekretoriumi Antony Blinkenu paragino Jungtines Valstijas vaidinti „konstruktyvų vaidmenį“ Vidurio Rytuose. A. Blinkenas pokalbio metu paprašė Pekino pasinaudoti savo įtaka ir atkalbėti Iraną, kad šis nepultų Izraelio, pranešė valstybės departamentas. Po to, kai balandžio 1 d. Izraelio suduotas smūgis su žeme sulygino Irano diplomatinį pastatą Damaske, imta nerimauti dėl galimo Teherano keršto.

 JAV prezidentas Joe Bidenas ir Japonijos premjeras Fumio Kishida trečiadienį pristatė didžiausią savo šalių ryšių gynybos srityje išplėtojimą. Per F. Kishidos valstybinį vizitą Vašingtone daugiausiai dėmesio buvo skirta augančioms Kinijos ambicijoms. J. Bidenas japonų premjerą sutiko su raudonuoju kilimu, prašmatnia vakariene ir dainininko Paulo Simono muzika, pabrėždamas Japonijos, kaip svarbios sąjungininkės prieš Pekiną Azijos ir Ramiojo vandenyno regione, svarbą.

Griežtėjant Vakarų sankcijoms, įvestoms dėl karo Ukrainoje, Rusiją apleidžia pagrindinės jos sąjungininkės. Panašu, kad Vladimiro Putino sąjungininkės vis dažniau apriboja bankinius ryšius su Kremliumi arba visai jų atsisako. Tai ne vien vilkina pavedimų procesus, bet ir kai kuriais atvejais visai juos stabdo.

Tvyrant didelei įtampai tarp Pekino ir Taipėjaus, Kinijos vadovas Xi Jinpingas priėmė buvusį, prokinišką Taivano prezidentą Ma Ying-jeou. Jųdviejų susitikimas įvyko trečiadienį, baigiantis ginčytinai svečio kelionei po Liaudies Respubliką. Žmonės Taivane turėtų priešintis nepriklausomybės siekiams ir kišimuisi iš išorės, susitikime pažymėjo Xi Jinpingas. Istorinės susivienijimo tendencijos, anot jo, neįmanoma sustabdyti.

Trečiadienį Kinija pareiškė neprisiimsianti „kritikos ar spaudimo“ dėl savo ryšių su Rusija, kai Vašingtonas perspėjo, kad Maskvos sėkmės Ukrainoje atveju laikys atsakingu ir Pekiną. „Kinija ir Rusija turi teisę užmegzti įprastą ekonominį ir prekybos bendradarbiavimą“, – sakė Užsienio reikalų ministerijos atstovė Mao Ning ir pridūrė, kad „į tokio pobūdžio bendradarbiavimą nereikėtų kištis“. “Kinija taip pat nepriims kritikos ar spaudimo“, – sakė ji.

Antradienį Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas, Pekine susitikęs su kolega iš Kinijos, pasmerkė „neteisėtas Vakarų sankcijas“ Rusijai ir kitoms šalims. Vakarai „įgyvendina neteisėtas sankcijas daugeliui valstybių, tarp jų, žinoma, Rusijai“, per spaudos konferenciją sakė S. Lavrovas ir pridūrė, jog ši politika pradedama aktyviai taikyti ir Kinijai.