kazys saja

Už viso gyvenimo nuopelnus Nacionaline kultūros ir meno premija apdovanotas rašytojas Kazys Saja dalį jos svarsto skirti Ukrainai, sako jo sutuoktinė Gražina Zita Mažeikaitė-Sajienė. Ji BNS sakė, kad naujieną 90-ies rašytojas su ja sutiko vienoje Vilniaus ligoninėje, kur yra gydomas, tačiau džiugiai. „Jį tai, žinoma, pradžiugino. Jis pats juokauja, nes tai jau ketvirtas kartas, kai jis siūlomas. Sako: trečias kartas nemeluoja, o ketvirtas – išsipildo.

Lietuvos nacionalinių kultūros ir meno premijų komisijai pateikta 30 kandidatų, pirmadienį pranešė Kultūros ministerija. Skirti svarbiausią įvertinimą kultūros srityje siūloma dirigentui Stanislavui Domarkui, fotomenininkams Aleksandrui Ostašenkovui, Rimantui Dichavičiui ir Violetai Bubelytei, aktoriams Arvydui Dapšiui, Dainiui Svobonui, kino operatoriui Donatui Pečiūrai, kino režisierei Giedrei Žickytei.

Rašytojas Jonas Mačiukevičius, Lietuvos žmonių su negalia sąjungos Garbės prezidentas, sako, kad per nepriklausomybės metus visuomenė smarkiai pasikeitė.  „Anksčiau buvome užspausti, tuos 50 metų neįgalus žmogus tik užpečkiuose ir ubagynuose gyveno, kaip pasakoja Kazys Saja apsakyme „Ubagų sala“, – sako J. Mačiukevičius.

Vasario 3 dieną daugiau nei 60 žinomų Lietuvos mokslininkų, menininkų, Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio kūrėjų ir rezistentų kreipėsi į aukščiausius Lietuvos valstybės pareigūnus, reikalaudami pašalinti Lietuvos lenkų rinkiminę akciją (LLRA) iš valdančiosios koalicijos, o jos atvirai prieš valstybę nukreiptus veiksmus įvertinti Valstybės gynimo taryboje.

Seimo Pirmininkė Irena Degutienė pasveikino 75 metų sukaktį švenčiančią aktorę Gražiną Balandytę. „Esate iš tų Lietuvos kultūros asmenybių, kurių vien vardas ir pavardė be papildomų paaiškinimų simbolizuoja ištisą kūrėjų kartą, visą mūsų scenos ir ekrano istorinį tarpsnį.

Lietuvos Nepriklausomybės Atkūrimo Akto signataras rašytojas Kazys Saja, prisiminęs 22-ejų metų senumo įvykius, sako, kad tuomet visi pasirašiusieji šį svarbų Lietuvai dokumentą siekė Lietuvos laisvės nežinodami, kas jiems gali nutikti rytoj. Būtent to dabar rašytojas ir pasigenda, žvelgdamas į politinę Lietuvos areną. Sujungė drąsa ir ryžtas „Noriu pabrėžti, kad tiek Kovo 11-oji, tiek Vasario 16-oji yra dienos, kurias galime lyginti su kūdikio krikštynomis.

Interviu su paskutinįsyk „Fluxus ministerijoje“ rodomo Užupio teatro spektaklio „Mėšlungis“ režisiere R. Urbonavičiūte Šį rudenį jaus paskutinį kartą „Fluxus ministerijos“duris atveria Užupio teatro spektakliai ir renginiai. Ar pasiteisino darbas šiame penkių aukštų meno prieglobstyje? Į šį klausimą atsakymas paprastas – arba tu menininkas, arba ne. Arba sugebi sukurti ir tą jausmą perduoti žiūrovui, arba lieka tik bejausmis vaizdų derinys.

Itin populiarioje interaktyvaus meno erdvėje Vilniuje  – „Fluxus ministerijoje“ – šį birželį, liepą ir rugpūtį Užupio teatras kartu su režisiere Rita Urbonavičiūte pristato jausmingą lietuvišką dramą – „Mėšlungis“. Spektaklis, pastatytas pagal lietuvių literatūros klasiko Kazio Sajos dramą „Mėšlungis arba pasivažinėjimas dviračiais“, nustebina netikėtu jautrumu, supurto abejingą šiuolaikinio žmogaus kasdienybę.

„Klausykitės, kaip derina gitarą ar smuiką, kaip tos veržiamos stygos dejuoja, tarytum skaudėtų joms. Panašiai ir žmogui, kuris yra aukščiausio absoliuto - Dievo rankose, skauda, bet tada kaip instrumentas jis įgauna orumo. Su tokiu žmogumi įdomu bendrauti“, - sakė rašytojas, dramaturgas Kazys Saja, kai kalbėjomės apie žmogiškumą, meilę, tikėjimą ir skepsį. Jaunam žmogui rūpi išreikšti save, bręsdamas jis tampa bendruomeniškas, o sendamas išmoksta glaustis prie smilgos, susilieti.