kasinėjimai

Archeologai po senovės Egipto miestu aptiko beveik 1500 metrų ilgio tunelį, kuris gali nuvesti į seniai dingusį paskutiniosios faraonės Kleopatros kapą. Daugiau nei 2000 metų senumo graikų-romėnų tunelis buvo aptiktas po Senovės Egipto miestu Taposiris Magna. Egipto dominikonų archeologijos misija aptiko 1305 metrų ilgio uoloje iškirstą tunelį, esantį šiaurinėje Egipto pakrantėje.

Įspūdingų radinių archeologams pažėrė kasinėjimai senosios Varnių katedros vietoje. Atkastos ne tik katedros pamatų liekanos – rasti keturi ilgi koviniai peiliai, kurių Lietuvoje atkasama itin retai. Bet svarbiausias radinys – maždaug metro 80-ies ūgio – labai aukšto tiems laikams, žmogaus palaikai. Archeologai spėja, kad tai galėtų būti kažkuris žemaičių seniūnas.  Archeologas Mindaugas rodo žemaičių didiko kapo įkapes. „Be abejo, čia nėra nei vardo nei pavardės.

Šalia Santuokų rūmų Vilniuje, tyrinėdami buvusias liuteronų kapines, archeologai cinkuotame karste aptiko paauksuotą carinės Rusijos XIX vidurio jūrų karo laivyno karininko kardą, tačiau palaikų jame nebuvo, ketvirtadienį pranešė televizija TV3. Jos teigimu, toks radinys nustebino archeologus. „Niekada nesitiki sveiko kardo rasti, nes tai yra labai retai pasitaikantis radinys“, – teigė  archeologas Ramūnas Šmigelskas.

Tyrinėdami nugriautos Švento Jono bažnyčios pamatus Klaipėdoje, archeologai aptiko daugybę radinių, tačiau labiausiai juos sudomino prieš šimtmetį gimnazisto pamestas ženkliukas. Radinys unikalus savo retumu – tokius ženkliukus segėdavo tik baigiamuosius egzaminus išlaikę abiturientai, o tokių, skirtingai nei dabar, prieš šimtmetį būdavo vos keletas.

Netikėti radiniai tvarkomame Žemaičių vyskupystės muziejuje Varniuose. Darbininkai kapitaliai remontuodami buvusį seminarijos pastatą ir šalia jo ir pačiame pastate po grindimis rado 15–17 amžiuje palaidotų žmonių palaikus. Radiniai koreguoja ir remonto darbus, vis tik tikimasi, kad Žemaičių vyskupystės muziejus lankytojams duris atvers po gerų metų. Archeologas Nerijus parodė atkastus radinius prie Žemaičių vyskupystės muziejaus, kuris šiuo metu yra kapitaliai tvarkomas.

Prie Vilniaus santuokų rūmų vyksta net ir archeologams neįprasti kasinėjimai – tenka tyrinėti Vilniaus evangelikų liuteronų senąsias kapines palyginti su dar visai nesenais palaidojimais. Prieš sovietų buldozeriams nuverčiant ten palaidotų žmonių antkapius,  kapinės išsiskyrė savo puošniomis skulptūromis ir mauzoliejais. Vilniaus miesto valdžia žada įamžinti ten palaidotų žmonių atminimą ir atnaujinti prie Santuokų rūmų esantį parką, kuris gavo naują pavadinimą – Liuteronų sodas.

Luksore Egipte – sujudimas. Štai šie visai neseniai atkasti griuvėsiai reiškia svarbią naujieną – atrastas didelis, kadaise „prarastas“ senovės faraonų miestas. Jis buvo pastatytas prieš daugiau nei 3400 metų – kai valdė vienas galingiausių Egipto faraonų – Amenhotepas III. Tiesa, griuvėsiai slepia daug daugiau nei gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio – čia pat gali rasti ir griaučių. Čia tokių ne vienas.

Mažojoje Lietuvoje išniekintos senos liuteronų kapinės. Marodieriai iškasė du kapus, aplink išmėtė mirusiųjų kaulus. Pavledosaugininkai įtaria, kad kapų plėšikai čia ieškojo papuošalų ar brangenybių, o istorikai marodierius vadina tikrais kvailiais – į liuteronų kapus dedamos nebent maldaknygės, bet ne brangenybės. Išniekintos šimtmetį skaičiuojančios liuteronų kapinės.

Šalia Gedimino kalno esančiame Pilininko name atrastas iki šiol nežinomas rūsys. „Mes iki šiol žinojome, kad yra trys rūsiai, kurie buvo naudojami ir anksčiau, bet yra ir ketvirtas rūsys, kuris mums buvo naujiena“, – BNS sakė Lietuvos nacionalinio muziejaus vadovė Rūta Kačkutė. Rūsys atrastas pernai metų pabaigoje, kartu su juo atrasti ir iki šiol nežinomi keturi mūriniai tuneliai – įėjimai į rūsius. „Buvo atrasti keturi mūriniai tuneliai – įėjimai į namo rūsius.