karščiavimas

Jau fiksuojama gripo sezono pradžia, taip pat kasdien aptinkama vis daugiau koronaviruso atvejų. Deja, šaltojo sezono sveikatos problemos neaplenkia ir pačių mažiausiųjų.

Guvus, linksmas, smalsus ir be galo protingas šešiametis – štai toks buvo klaipėdietis Alanas Agatanovas prieš mažiau nei pusmetį. Tačiau viskas pasikeitė žaibiškai, kai jį užklupo paprastas karščiavimas – būklė buvo tokia sunki, kad berniukas 37 dienas praleido komoje. Šeimos gyvenimas pasikeitė akimirksniu – dabar Alanas kovoja su itin retu „Fires“ epilepsijos sindromu, kuris susijęs būtent su karščiavimu.

Tyrimas rodo, kad meniningitu sergantiems vaikams ir suaugusiesiems paprastai pasireiškia panašūs ligos simptomai. Tyrėjai nustatė, kad dauguma pacientų kenčia tik nuo vieno iš ligai būdingų simptomų: karščiavimo, pakitusios psichinės būsenos arba kaklo sustingimo, nors visi trys simptomai yra būdingi mirtinai infekcijai.

Gydytojai konstatuoja, kad temperatūra tikriausiai yra vienas iš dažniausių skundų, dėl kurio tėvai sunerimsta ir kreipiasi į Vaikų skubios pagalbos skyrių. Vis tik čia skubėti reikėtų ne visada. Kauno klinikų Retų ir nediagnozuotų ligų koordinacinio centro vadovė doc. dr. Lina Jankauskaitė su portalu tv3.lt sutiko pasidalinti patarimais, kaip reikėtų elgtis vaikui karščiuojant.

Kokia kūno temperatūra mums pavojinga ir kada jau reikia kreiptis pagalbos? Kaip atskirti karščiavimo sukeltą šaltkrėtį nuo traukulių? Tokių klausimų respiracinių ligų įkarštyje, ko gero, kyla dažnam.  Į šiuos klausimus atsako ir patarimais pasidalino Kauno klinikų Skubios pagalbos skyriaus gydytoja rezidentė Gabrielė Mickutė.

Šaltuoju metų laiku sergamumas peršalimu ženkliai išauga, o užduotis, padėti sergantiems vaikams jaustis geriau, užgula tėvų pečius. Tačiau net ir turint gerus ketinimus, tėvams nepavyksta išvengti klaidų. Šeimos gydytoja Marina Mickevičienė pastebi, kad dažniausiai tėvai patys nežino, kaip reikia kovoti su vaiką užklupusiomis sveikatos problemomis, ir vadovaujasi klaidingais patarimais.

Pakilus temperatūrai ir atgulus į ligos patalą kyla klausimas, kaip būtų efektyviausia gydytis, kada jau reikia gerti vaistus nuo karščiavimo, o kada – kuo greičiau skubėti pas medikus. Apie visa tai pasakoja šeimos gydytoja Toma Kundrotė. Gydytoja visų pirma pabrėžė, kad vos sunegalavus ar juo labiau jau stipriai užkilus temperatūrai reikia gultis į lovą, ilsėtis ir vartoti daug skysčių. „Jei tik yra galimybė, reikia bandyti išsveikti pačiam.

Karščiavimas – tai simptomas, su kuriuo yra tekę susidurti kone kiekvienam. Pakilus temperatūrai gali atsirasti noras kuo greičiau namų vaistinėlėje ieškoti vaistų nuo karščiavimo, tačiau farmacininkė Jelena Deksnienė pataria neskubėti ir primena, kad vaistais malšinti temperatūrą patartina tik nuo 38 laipsnių. Ji dalinasi praktiniais patarimais, kaip iki tol gintis nuo karščiavimo.

Atvėsus orams ima siausti COVID-19, gripas ir peršalimas, tad gali būti sunku nustatyti, kuri liga sukelia simptomus. Nors tiksliausią atsakymą, ar sergate COVID-19, gali duoti tyrimai, šią infekciją gali išduoti ir tam tikri simptomai. Pireksija yra vienas iš „įprastų“ COVID-19 požymių. Pasak „Zoe Covid“ programėlės, kurioje fiksuojami pagrindiniai infekcijos simptomai, pireksija yra „dažnas“ koronaviruso simptomas.