k. mažeikos

Šią savaitę užsiminęs apie ketinimus apmokestinti taršius automobilius, premjeras Saulius Skvernelis sako, jog būtina apsispręsti, ar mokestis būtų taikomas visam transporto parkui – nuo traktoriaus iki lengvojo automobilio. Tačiau jis pabrėžia, kad naujas mokestis nebūtų taikomas mažas ar vidutines pajams gaunantiems žmonėms.

Mokestis už nepavojingų atliekų šalinimą sąvartynuose kitais metais nedidės. Tai reiškia, kad gyventojams šiukšlių išvežimas nuo sausio nebrangs. Seimas neleido mokesčio padidinti iki beveik 22 eurų už toną, todėl lieka galioti šiemet taikomas 5 eurų tarifas. Skaičiuojama, kad gyventojai kitąmet sutaupys apie 5,5 mln. eurų.

Seimas svarstys, kaip teisingiau ir greičiau atlyginti gyventojams vilkų padarytą žalą. Parlamentas antradienį priėmė svarstyti dviejų įstatymų pataisas, kuriomis siūloma įpareigoti Aplinkos ministeriją atlyginti vilkų padarytą žalą žmonėms ir naminiams gyvuliams. Prie jų Seimas grįš gruodžio 11 dieną. Nauja tvarka galiotų nuo 2019-ųjų gegužės. Jeigu Seimas pataisoms pritartų, Aplinkos ministerija žalos dėl vilkų padarytos žalos atlyginimo funkciją perimtų iš savivaldybių.

Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas Kęstutis Mažeika siūlo grįžti prie privalomo naminių gyvūnų ženklinimo, tačiau šįkart tai daryti nemokamai. „Siūlome, kad kates ir šunis būtų privaloma ženklinti poodinėmis mikroschemomis. (...) 2019-aisiais valstybės lėšomis bus nemokamai ženklinami visi šunys, o 2020-aisiais – dar ir katės, todėl gyventojams rūpesčių nekils ir kaštus padengs specialiai numatytas valstybinis finansavimas“, – pranešime cituojamas „valstietis“ K. Mažeika.

Vilkų padarytą žalą žmonėms ir naminiams gyvuliams nuo 2019-ųjų gegužės turėtų atlyginti Aplinkos ministeriją, šią funkciją perimdama iš savivaldybių, siūlo parlamentinio Aplinkos apaugos komiteto vadovas „valstietis“ Kęstutis Mažeika. Tokia tvarka dabar taikoma kompensuojant stumbrų padarytą žalą. „Vilkų skaičių nustato ministerija, tai ji turi prisiimti atsakomybę už tą skaičių, kurį patvirtina, ir jų padarytą žalą.

Nuo 2020 metų Lietuvoje turėtų sumažės gyventojų, naudojančių lauko tualetus, o geriamą vandenį semiančių iš šulinių. Seimas antradienį po pateikimo priėmė svarstyti Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo pataisas. Jomis ketinama įpareigoti šalies gyventojus, kurie individualiai išgauna geriamąjį vandenį ar patys tvarkosi nuotekas, per 9 mėnesius prisijungti prie centralizuotos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros.

Seimo Aplinkos apsaugos komitetui siūlant sugriežtinti žvejų verslininkų veiklą, versline žvejyba užsiimantys žvejai sako, kad didelė dalis jų liktų be darbo. Tuo metu pataisų rengėjai teigia, jog tai pagerintų žuvų išteklių apsaugą.