justinas karosas

Po praėjusį penktadienį Trakuose įvykusio Lietuvos ir Lenkijos švietimo ekspertų grupių susitikimo, kurį inicijavo abiejų šalių premjerai, Lenkijos nacionalinio švietimo ministerija pareiškė, kad Lietuvos Švietimo įstatymas visgi diskriminuoja lenkų mažumos moksleivius. Anot nacionalinio švietimo ministerijos, mūsų šalies Švietimo įstatymo nuostatos dėl valstybinės kalbos egzamino ir lietuvių kalbos mokymo tautinių mažumų mokyklose pažeidžia Lietuvos lenkų moksleivių interesus.

Penktadienį Rusija, Kazachstanas ir Baltarusija pasirašė Eurazijos sąjungos sukūrimo iki 2015 metų deklaraciją. Į Maskvą atvyko Kazachstano prezidentas Nursaltanas Nazarbajevas ir Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka ir kartu su Dmitrijumi Medvedevu jie sukūrė atsvarą Europos Sąjungai.

Šiuo metu vyksta derybos su Baltarusija dėl supaprastintos pasienio gyventojų kelionių tvarkos. Užsienio reikalų ministerija nesiima prognozuoti, kada ir koks susitarimo variantas bus pasirašytas, tačiau tikisi sprendimo sulaukti artimiausiu metu. Anksčiau skelbta, kad ruošiamasi nustatyti 50 – ties kilometrų pasienio zoną, kurios gyventojai, atitinkantys susitarime numatytus reikalavimus, galės gauti vietinio eismo per sieną leidimus.

Kodėl dažname Lietuvos tarptautiniame renginyje nepasirodo įtakingų Europos Sąjungos ir kitų šalių vadovai? Ar kai kurie aukšto rango svečiai nebeužsuka dėl to, kad krito mūsų, kaip valstybės, prestižas, ar dėl to, kad neturime techninių gebėjimų juos prisikviesti? O gal tai - susipainiojusios šalies ir apskritai ES užsienio politikos pasekmė? Apie tai prie apskritojo stalo susirinko pasikalbėti ilgametis Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkas, dabar - šio komiteto pirmininko pavaduotojas...

Pristatymas, kurį anonsavau, įvyko. Salėje žmonių buvo sausakimša. Renginys vyko rusų kalba ir be vertimo, kas buvo nedidelė klaida – dalis jaunų žmonių sakė nesupratę.  Politikų buvo keletas. Aukščiausias pagal rangą – konservatorius, istorikas, Seimo nacionaloinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas  Arvydas Anušauskas.

Seimo narys socialdemokratas Justinas Karosas nedramatizuoja socialdemokratams nepalankių sekmadienį vykusių rinkimų rezultatų Šilalės- Šilutės rinkimų apygardoje, kur socialdemokratų kandidatas Osvaldas Šarmavičius liko trečias ir nepateko į antrąjį rinkimų turą. Politiko nuomone, tai nereiškia partijos nuvertinimo, nors pripažįsta, kad socialdemokratams nenaudingas rezultatas yra nemalonus įvykis. "Aišku, mums kaip partijai tai nėra malonus siurprizas arba įvykis.

Milijoninį turtą valdantys Seimo nariai parlamentinei veiklai skirtas lėšas išleidžia iki paskutinio cento, o kai kurie iš jų – itin skrupulingi: parlamento buhalterėms pristato ir nė vieno lito nesiekiančias sąskaitas. Kiek ir kur reikia išsiųsti laiškų, jog išleistum 3 tūkst.Lt? Kaip turi atrodyti vizitinės kortelės už pusantro tūkstančio?  Kaip per tris mėnesius galima nuvažiuoti daugiau nei 20 tūkst. kilometrų (išleisti kurui beveik 8 tūkst.

Ankstesniems Lietuvos prezidentams Algirdui Brazauskui  ir Valdui Adamkui teko vienodas dvasinis išbandymas - ar vykti į Maskvą švęsti sovietų pergalės prieš nacionalsocialistus 50-ųjų ir 60-ųjų metinių. Abu politikai, nors ir ilgai svarstę, delsę iškart atmesti kvietimą, dešimtis kartų skaitinėję ta tema surengtų visuomenės apklausų duomenis, 1995-ųjų ir 2005-ųjų gegužės 9-ąją liko Vilniuje.

Seimo valdyba 11 tautos išrinktųjų įpareigojo pateikti siūlymus, kaip keisti Europos Parlamente (EP) dirbančių Lietuvos atstovų statusą ir darbo sąlygas. Tačiau daugelis darbo grupės narių nesupranta, ko iš jų norima. Savo sprendimo negali paaiškinti ir pati valdyba. Seimo valdybos nurodymu darbo grupė turi pateikti įstatymo, apibrėžiančio Lietuvoje išrinktų europarlamentarų statusą ir darbo sąlygas, pataisas. Atlikti šį darbą privalu iki šių metų pabaigos.