jurgis aušra

Suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalas dalies klaipėdiečių yra vertinamas kaip potenciali bomba, kuriai sprogus būtų nušluota pusė miesto. „Balsas.lt savaitė“ klausia, kodėl terminalas grūdamas į uostą, o ne statomas Būtingėje.

Šiemet pasaulio rinkose mažiausią nuosmukį, net ir kritus kainoms, patyrė naftos produktų prekyba, todėl jų transportavimo verslas išlaikė stabilias ekonomines pozicijas. Net didžiausias Europos uostas Roterdamas pripažįsta, kad tik veikiantys naftos terminalų siurbliai apsaugojo jį nuo sunkių ekonomikos nuosmukio pasekmių. Skysti kroviniai nesenka. Per pirmąjį pusmetį šiame uoste perkrauta 185 mln. tonų krovinių - 13,4 proc. mažiau negu per 6 mėnesius pernai.

Nors ir nepavyksta pasiekti pernykščių rekordinių krovos apimčių, valstybės valdomos bendrovės "Klaipėdos nafta" vadovybė pusmečio rezultatus vertina teigiamai, nes įmonė krauna daugiau nei leidžia jos projektinis pajėgumas. "Klaipėdos nafta" per Vilniaus vertybinių popierių biržą vakar pranešė, kad birželį perpylė 662,6 tūkst. tonų naftos produktų. Tai yra 10,72 proc. mažiau nei pernai tuo pačiu metu. Pusmečio krova sumenko 15,57 proc. - nuo 4,43 mln. tonų pernai iki 3,74 mln. tonų šiemet.

Situacija Klaipėdos uoste nėra itin gera, didelio optimizmo neteikia, tačiau tikrai nėra beviltiška. Pirmo ketvirčio krova, palyginti su pernai metais, Klaipėdoje sumažėjo 20 proc., o Kaliningrado uoste - net 40 proc. Beje, krizės laikotarpiu yra ir gerų žinių - statybos darbų ir plieno gaminių kainos sumažėjo apie 40 proc. Todėl investicinis fonas gana palankus, tik kyla klausimas, kur gauti lėšų.

Ūkio ministerijos valdomos AB "Klaipėdos nafta" generalinis direktorius Jurgis Aušra paneigė uostamiestyje pasklidusius gandus, kad praėjusį savaitgalį parašė pareiškimą dėl pasitraukimo iš einamų pareigų. Tačiau tiek J. Aušra, tiek ir susisiekimo ministras Eligijus Masiulis "Vakarų ekspresui" patvirtino, jog Vilniuje tarp ministerijų vyksta kova dėl šios įmonės akcijų valdymo.

Savą naftos perdirbimo gamyklą turinčios Lietuvos gyventojai ir anksčiau už kurą mokėdavo daugiau nei aplinkinių šalių gyventojai. Tačiau pastaruoju metu šis atotrūkis dar labiau padidėjo. Nepaisant sumažėjusių degalų pardavimo apimčių ir mažėjančių biudžeto pajamų iš akcizų, Finansų ministerija vakar pranešė, jog nesiūlys mažinti šių mokesčių.

Rekordinius rezultatus pernai pasiekusi valstybės valdoma uosto krovos kompanija Klaipėdos nafta (ISIN LT0000111650) šių metų pradžioje demonstruoja dar geresnius rodiklius. „Klaipėdos nafta“ per sausį perpylė 790,8 tūkst. tonų naftos. Tai - net ketvirtadaliu daugiau nei pernai tuo pačiu metu, kai įmonės krova siekė 635,5 tūkst. tonų. Preliminarios bendrovės sausio pajamos siekia 11,9 mln. litų. 2007-ųjų sausio pajamos siekė 9,5 mln. litų. „Tiesiog dirbam.

Artėjant dienai, kai naujoji Vyriausybė turės galutinai apsispręsti, ar parduoti „Klaipėdos naftą“ Lenkijos koncernui „PKN Orlen“, pastarasis ant stalo meta vis stipresnius kozirius. Lenkų valdomos „Mažeikių naftos“ vadovai „Vakarų ekspresui“ patvirtino, kad negavus „Klaipėdos naftos“ akcijų, ko gero, atsisakytų produktotiekio iš Mažeikių į Klaipėdą.

Klaipėdos evangelikai liuteronai negalės pasistatyti naujos bažnyčios jiems grąžintame žemės sklype Klaipėdos senamiestyje, Turgaus gatvėje, nes šioje vietoje galima tik atkurti autentišką Šv. Jono bažnyčią, sugriautą Antrojo pasaulinio karo metu ir po jo. Prie tokios išvados buvo prieita viešoje diskusijoje dėl Šv. Jono bažnyčios atstatymo. Atkurti prieškariu Klaipėdos senamiestyje stovėjusią Šv.