jurga petronytė

Nuo Sąjūdžio laikų žadama, kad Klaipėdos senamiestį skrodžianti Tiltų gatvė bus atiduota pėstiesiems. Tai numatyta ir Klaipėdos strateginiame plane, ir šiuo metu rengiamame senamiesčio atgaivinimo priemonių plane, tik jokių judesių šia linkme nematyti.

Parodose, koncertuose, nekomercinių filmų seansuose nuolat lankosi tie patys žmonės, tik dramos bei muzikiniai spektakliai pritraukia daug ir įvairios publikos. Kodėl kultūros vartotojų ratas Klaipėdoje toks siauras ir uždaras? Galbūt tai lemia kultūros informacijos sklaidos pobūdis? „Informacijos apie renginius per daug nebūna. Kuo jos daugiau ir kuo įvairesnės - tuo geriau“, - tvirtino skirtingų kultūros įstaigų darbuotojai.

Dar rudens pradžioje Klaipėdos miesto savivaldybė kreipėsi į aukščiausias šalies valdžios institucijas, kad šios padėtų suderinti penkis 50 milijonų litų vertės investicinius projektus su Kultūros paveldo departamento Klaipėdos teritoriniu padaliniu. Nuo to laiko du projektai iš mirties taško pajudėjo, tačiau dar trijų įgyvendintojai šokinėja kaip mergaitės per gumytę, bandydami įveikti vis naujas paveldosaugos kombinacijas.

Į Holivudo standartus netelpantis kitoks kinas tarsi vaiduoklis arba svarbus pogrindžio veikėjas klajoja po įvairias Klaipėdos senamiesčio bei centro erdves. Pastaruoju metu jo pasirodymai tampa vis dažnesni, žiūrovų ratas - vis platesnis, gaila tik, kad nėra tikro kino teatro, kuris galėtų sujungti visas iniciatyvas rodyti gerą kiną. Neholivudinio, nekomercinio, alternatyviojo, dokumentinio, videokino.

Lietuvių tautinio kostiumo detalė - riešinės - šiandien išgyvena tikrą atgimimą. Iš šiltų siūlų išmegztus rankogalius, papuoštus keliais tūkstančiais karoliukų, su malonumu mūvi tiek moterys, tiek vyrai, o ypač mėgsta jaunimas. Riešinės atrodo nedidelis ir paprastas mezginys, tačiau šio rankdarbių žanro meistrių Lietuvoje yra vos keletas.

Dar nežinodamas, jog tapo pretendentu gauti Nacionalinę premiją, Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro meno vadovas, dirigentas maestro Stasys Domarkas teatro vadovei Audronei Žigaitytei-Nekrošienei įteikė prašymą atleisti jį iš pareigų. „Nacionalinė premija - pats aukščiausias įvertinimas menininkui Lietuvoje. Netikiu, kad ją gaučiau, tačiau esu labai laimingas patekęs į pretendentų sąrašą.

Raudonai nudažytas tualeto ventiliacijos vamzdis, pavadintas Kriptonimo Miazmos (Rumunija/JAV) instaliacija "Pinkfloyd", ir paprasčiausias lauko akmuo, pavadintas Palolo Sensibilės (Italija) skulptūra "Akmuo", jau tris savaites eksponuojami Klaipėdos skulptūrų parke kaip meno kūriniai, nesukėlė nė vieno klaipėdiečio pasipiktinimo ar abejonės. "Klaipėdos publika nėra kritiška.

Uostamiesčio muzikos mokyklų vadovai šiais metais džiūgauja dėl didesnio nei įprasta muzikuoti trokštančių vaikų anšlago. Deja, tik keletas iš jų ateityje taps profesionaliais muzikais. Pasak Klaipėdos universiteto Menų fakulteto dekano Vytauto Tetensko, prognozės, jog aukštojo mokslo reforma sunaikins muzikos atlikėjus, pasitvirtino.

Šių metų pradžioje Vyriausybės suplanuota Lietuvos apskričių reforma įsibėgėja. Šiuo metu naikinamos apskričių viršininkų administracijos, jų funkcijos perduodamos savivaldybėms bei ministerijoms. Antras reformos etapas bei jos tikslas turėtų būti apskričių, kaip teritorinio administracinio vieneto, stambinimas į regionus. Kiek ateityje Lietuvoje bus regionų ir kaip jie vadinsis, Vyriausybė turi nuspręsti iki šių metų pabaigos. Diskusijos su visuomene apie tai nevyksta.