jonas talmantas

Į medžiotojų būrelių ir medžioklės plotų savininkų ginčus įsitraukė net Konstitucinis teismas. Ir Konstitucijos sargai sprendė, ar į klubą susibūrę medžiotojai privalo į savo gretas priimti teritorijos šeimininką, kaip nustatė Seimas. Medžiojantys politikai tikina, kad miškai ne guminiai ir bet ko į būrelius nežada priimti, tuo metu teisininkai mano, medžiotojų klubai vis dar gyvuoja pagal sovietines taisykles.

Lietuvos ūkininkai dvejus metus iš eilės susidūrė su stichiniais iššūkiais: 2017 metais derlių nuplovė lietus, o 2018 metais – išdegino saulė. Tačiau ūkininkai draustis nelinkę. Dėl to jie kaltina nepalankią draudimo sistemą Lietuvoje. Žemės ūkio ministerija jau numatė, kokių priemonių imsis. Žemės ūkio ministerija duomenų, kiek ūkininkų kreipėsi į savivaldybes dėl kompensacijos nuo sausros padarinių, neturi.

Iki kol prekė pasiekia mūsų namų stalus, laukia ilgas kelias. Ties kiekviena stotele – gamyba, sandėliavimu, pateikimu – auga ir kaina. Tačiau tiesa ar mitas, kad didžiausia dalis atitenka prekybininkams? Lietuvos agrarinės ekonomikos institutas (LAEI) sudaro įvairiausių produktų kainų grandinę, kurioje pavaizduoja, kokia galutinės kainos dalis atitenka prekybininkams, gamintojams, žemdirbiams ir kiek tenka mokesčiams.

Visą vasarą nepastovus oras ir Lietuvą trankiusios liūtys jau atsiliepė grūdų derliui. Ūkininkai nebežino ką daryti – grūdų kokybė prasta, kombainai klimpsta, svarsto ar verta iš vis nuimti likusį derlių ir tvirtina, kad pasekmes pajus ne vien jie. Lietuvos ūkininkų sąjungos (LŪS) pirmininkas Jonas Talmantas pasakoja, kad per 25 metus nėra buvę tokios situacijos, kokia susidarė šiemet.

Nors nemažai Lietuvos gyventojų džiaugiasi šildančia saule, ūkininkų orai nedžiugina. Prognozuoti didžiuliai derliai jau užmaršty ir net sulaukus kritulių, pasekmės jaučiamos. Nors kokie bus orai vėliau neprognozuojama, Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininkas Jonas Talmantas pastebi, kad šiuo metu jau matyti pasekmės dėl mažo kritulių skaičiaus: geltonuoja tiek vasariniai, tiek žieminiai pasėliai. „Situacija yra įtempta.

Politikai ilgus metus žemdirbiams pataikavo, atidėliojo valstybinio socialinio draudimo įteisinimą, dabar galiojanti tvarka yra nevykusi, tačiau ir įstatymo tobulintojai, regis, išklydo iš kelio. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) skuba rengti žemdirbiams svarbų Valstybinio socialinio draudimo įstatymo pakeitimo projektą . O viena iš lietuviškų patarlių primena: „Greitus darbus vėjai renka.

Kuriant Kaimo plėtros programos lėšų dalybos taisykles, ryškėja skirtis tarp stambiųjų ir smulkiųjų ūkininkų, kurie paramos paklodę tampo į skirtingas puses. Kai kurie agrarininkai siūlo juos suvienyti, taikant pyrago ir botago principą. Dėl Lietuvos kaimo ateities išgyvenantis buvęs žemės ūkio viceministras Edvardas Raugalas turi pasiūlymą, kaip galima būtų efektyviau paskirstyti europinę investicinę paramą ir pabandyti suvienyti smulkiuosius ir stambiuosius žemdirbius.

VL žurnalistė Vida Tavorienė Pernai žemdirbiai neslėpė nerimo ne tik dėl vėluojančios naujo laikotarpio paramos, bet ir dėl to, kad nežino, kokiomis sąlygomis ji bus skiriama. Kaip dabar aiškėja, kai kurios paramos gavimo taisyklės gali tapti rimta kliūtimi investicinėms lėšoms gauti.

 Kinai kviečia pasirašyti sutarti dėl lietuviškų veislinių gyvulių importo. Ūkininkus tai džiugina, nes raguočių eksportas galėtų augti trečdaliu, rašo „Verslo žinios“. „Gyvuliai į Kiniją keliaus laivais. Lietuvoje per mėnesį jie norėtų supirkti apie 3000 buliukų ir telyčaičių. Tiek telpa į vieną laivą“, - aiškina Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) direktorius Jonas Milius.