jonas satkūnas

Nuošliaužos kartosis iki kol kalnas nebus pilnai sutvarkytas, TV3 Žinių „Dienos komentare“ tvirtino geologas Jonas Satkūnas. Dėl blogų oro sąlygų pietrytiniame Gedimino kalno šlaite pirmadienį susiformavo nuošliauža, kuri esą esminiam kalno būklės stabilumui grėsmės nekelia, tačiau ekspertai įspėja – nesiėmus tinkamų veiksmų situacija gali blogėti.  Plačiau apie šią situaciją TV3 Žinių „Dienos komentare“ geologą J. Satkūną kalbino žurnalistas Vladimiras Laučius.

Paskutinius kelis metus Lietuvoje smegduobės veriasi ne tik „įprastose“ vietose Biržų ar Pasvalio rajone, bet ir didžiuosiuose miestuose: Vilniuje, Kaune, Panevėžyje. Be to, specialistai sako, kad smegduobių daugėja. Visai neseniai viena smegduobė atsivėrė važiuojant keliu Kėdainiai–Krekenava, už Surviliškio miestelio. Atsivėrus vienai smegduobei, vos už kelių šimtų metrų atsirado ir dar viena.

Nuošliaužas Gedimino kalne Vilniuje sukėlė prieš 16 metų pastatyti betoniniai žiedai, jie pajudėjo ir sukėlė avariją, teigia Lietuvos nacionalinio muziejaus direktorė Birutė Kulnytė. Geologai savo ruožtu įspėja apie dar vieną gresiančią nuošliaužą. „Matome, kad grunto masyvas, esantis šlaito viršuje spaudžia šiuos rostverkus (viršutinį šlaitą prilaikančius betoninius žiedus – BNS), sutrūkinėjusi yra armatūra.

 Aplinkos ministerija pranešė, kad šiemet Lietuvos geologijos tarnyba (LGT) šalyje užregistravo 48 naujas karstines įgriuvas, vadinamąsias smegduobes. Septyniolika iš jų susidarė pernai. Plečiasi teritorija Nors pastaraisiais dešimtmečiais daugiausia naujų paviršinių karstinių reiškinių paprastai susiformuodavo pavasarį ar rudenį, pernai tokių įgriuvų atsirado jau baigiantis metams, gruodžio mėnesį.

Deividas Jursevičius, LRT Radijo laida „60 minučių“, LRT.lt   Jei statotės namą ir norite sužinoti, ar po juo nekiurkso smegduobė, tai jums gali atsieiti nepigiai. Taip teigia Lietuvos geologijos tarnybos direktorius Jonas Satkūnas. Tačiau jis ramina, kad smegduobės būdingos tik karstiniams – Biržų, Pasvalio rajonams, nors praeitais metais karstinių įgriuvų buvo aptikta ir Panevėžio rajone. „[Tyrimai kainuoja] nuo kelių iki keliolikos tūkstančių, skaičiuojant dar litais.

Šiemet Lietuvos geologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos (LGT) šalyje užregistravo 48 naujas karstines įgriuvas, vadinamąsias smegduobes. Septyniolika iš jų susidarė pernai. Nors pastaraisiais dešimtmečiais daugiausia naujų paviršinių karstinių reiškinių paprastai susiformuodavo pavasarį ar rudenį, 2014-aisiais – jau baigiantis metams, gruodžio mėnesį, sakoma Geologijos tarnybos pranešime.

Vilniaus ir Kauno, dviejų didžiausių mūsų šalies miestų, geologinių pavojų žemėlapis įtrauktas į Europos urbanizuotų teritorijų geologinių pavojų atlasą. Šį atlasą, kurį neseniai parengė Europos kosmoso agentūra, sudaro 52 Europos miestų žemės paviršiaus stabilumo žemėlapiai.

Speciali komisija ketina spręsti dėl skalūnų ir naftos žvalgybos konkurso sąlygų Vakarų Lietuvoje. Jį netrukus žada skelbti Lietuvos geologijos tarnyba. Tarnybos vadovas Jonas Satkūnas sako, kad pirmiausia bus ieškoma naftos, nes anksčiau daryti tyrimai rodo, jog čia turi būti keli jos telkiniai, paskui būtų galima ieškoti ir skalūnų. Darbai esą galėtų prasidėti jau kitąmet.

Lietuvos geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos (LGT) duomenimis, Šilutės bei Tauragės plotas yra perspektyvus angliavandenilių, pirmiausia naftos, gavybai, todėl planuojama skelbti šių išteklių žvalgybos ir gavybos konkursą. Šiame plote angliavandenilių ištekliai jau buvo žvalgyti 1970–1980 metais. Tyrimų duomenys leido aptikti 4 naftai kauptis perspektyvias struktūras, parengtinai išžvalgyti Lauksargių telkinį ir Rambyno naftos kaupavietę.