jonas glemža

Seime susirinkę kultūros paveldo apsaugos institucijų atstovai teigia, kad Lietuvoje pakanka kultūros paveldo sektorių reglamentuojančių teisinių dokumentų, tačiau stringa atskirų jų straipsnių įgyvendinimas, o kultūros paveldo apsauga lieka tik popierinė. Penktadienį Seime surengtoje konferencijoje "Lietuvos kultūros paveldo apsaugos politika" konstatuota, kad Lietuvoje kultūros paveldas ir jo apsauga laikoma pažangos stabdžiu, ir šiai nuomonei nėra priešinamasi.

Šiandien Seimas, išklausęs Valstybinės kultūros paveldo komisijos 2008 metų veiklos ataskaitą, nutarė jai pritarti. „Už“ balsavo 44, „prieš“ – 3, susilaikė 29, praneša Seimo ryšių su visuomene skyrius. Komisijos 2008 metų veiklos ataskaitą pristatė Valstybinės kultūros paveldo komisijos pirmininkas Jonas Glemža.

Valstybinės kultūros paveldo komisijos pirmininke siūloma skirti anksčiau šiai komisijai vadovavusią Gražiną Drėmaitę. G.Drėmaitės kandidatūrai pritarė Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas. Restauratorės ir chemikės išsilavinimą turinti G.Drėmaitė Valstybinei kultūros paveldo komisijai vadovavo 1995-1999 ir 2001-2003 metais. Ji yra dirbusi Lietuvos dailės muziejaus Prano Gudyno muziejinių vertybių restauravimo centro Grafikos skyriaus vedėja.

Premjeras Andrius Kubilius pasisako už tai, kad Sapiegų rūmai Vilniuje taptų svečių namais, o ne būtų privatizuoti. "Viena iš siūlomų alternatyvų buvo, kad gal reikėtų privatizuoti. To tikrai neparėmėme šiandien", - penktadienį žurnalistams po Vyriausybės strateginio planavimo komiteto posėdžio sakė A.Kubilius. Posėdyje buvo svarstomas vienintelis klausimas - Vilniaus centre esančių Sapiegų rūmų likimas. Tačiau galutinai sutarti dėl pastato panaudojimo kol kas nepavyko.

Jeigu Seimas pritars Finansų ministerijos pasiūlytam projektui šiemet net 72 procentais (0,5 mln. Lt) sumažinti Siaurojo geležinkelio išlaikymo ir priežiūros programos asignavimus, šiam valstybės saugomam kultūros paminklui tai lems sunykimą, o viešajai įstaigai „Aukštaitijos siaurasis geležinkelis“ – veiklos pabaigą.   Nutraukus priežiūros programą, gali būti sužlugdytas 7 mln.

Gotikinės Šv. Onos bažnyčios Vilniuje remontui valstybė šiais metais skyrė beveik 763 tūkst. litų, dar 230 tūkst. Lt prisideda Vilniaus arkivyskupijos kurija. Šiuos skaičius pateikė Kultūros paveldo departamento (KPD) direktorė Diana Varnaitė Seimo nario dr. Manto Adomėno iniciatyva pirmadienį surengtoje apskritojo stalo diskusijoje. Sukviesti įvairių institucijų atstovus paskatino žiniasklaidoje pasirodę pranešimai apie Šv.

Antradienį Seimo Aplinkos apsaugos bei Švietimo, mokslo ir kultūros komitetai (ŠMKK) išsiskirstė taip ir nepriėmę sprendimo dėl sostinės centre stovinčių Sapiegų rūmų likimo. Aplinkos apsaugos komitetas buvo parengęs sprendimą, kuriuo siūlė pritarti Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos (VSTT) vizijai pastate įkurti Nacionalinį lankytojų centrą. Tuo metu ŠMKK siūlė nepriimti kategoriško konkretaus sprendimo, taip imantis vykdomosios valdžios funkcijų.

Ant statomų Valdovų rūmų montuojamas bokštas labiau būdingas ne katalikiškam kraštui, o islamiškai šaliai. Vilniaus savivaldybės paveldosaugininkai teigia, kad tokių akibrokštų Senamiestyje jau seniai nematė. Tačiau pareikalauti pašalinti neįprasto bokšto jie neturi teisės.

Pasaulio kultūros dienai paminėti balandžio 14 d. Panevėžio miesto savivaldybė, Lietuvos kultūros fondas, Vydūno draugija, kitos visuomeninės kultūros organizacijos Savivaldybėje organizuoja tarptautinę konferenciją (XIV etikos forumą) „Kultūra po Aukštaitijos dangumi“. „Konferencijoje bus aptariami filosofiniai, teoriniai kultūros egzistavimo aspektai, šiuolaikinės dvasinės kultūros reikalavimai, šiandienė kultūros padėtis visuomenėje ir valstybės politikoje, regiono kultūros paveldo būklė ir...