jonas bielskis

Garsiausiuose pastarojo meto Lietuvos mafijos teismo procesuose liudijęs buvęs Kauno kriminalinio pasaulio šulas Jonas Bielskis pateko į mįslingą eismo įvykį. Šią savaitę Vilniaus apygardos teisme po vasaros atostogų pertraukos iš naujo atvertus senų nusikaltimų bylą, kurioje tariamais žmogžudystės užsakovais ir tarpininkais laikomi senosios kartos veikėjai – palangiškis Gediminas Jacka ir J. Bielskis, – paaiškėjo, kad teismo procesas vyks be Senelio pravarde garsėjančio J. Bielskio.

Rusijos Pirmojo kanalo generalinis direktorius Konstantinas Ernstas įvardijo naujus 1995 metų kovo 1 dienos vakarą prie savo namų Maskvoje nušauto Rusijos televizijos kompanijos ORT vadovo, populiaraus televizijos laidų vedėjo Vladislavo Listjevo, mirties užsakovus. Šiomis dienomis Rusijos internetinėje žiniasklaidoje pasklido versija, kad K. Ernstas, anksčiau apie tai prasitaręs, tačiau uždraudęs viešinti naujas žinias apie V. Listjevo žudikus, pareiškė: „Aš žinau, kas nužudė Vladą.

„Balsas.lt savaitė“ pirmąkart skelbia anksčiau niekur neviešintą KGB dokumentinę medžiagą, kurioje figūruoja garsiausi senosios Kauno mafijos veikėjai. Medžiaga šiam rašiniui buvo rinkta ilgai ir nuobodžiai. Tačiau surinkti duomenys atskleidė labai įdomų legendinių Kauno mafijos veikėjų paveikslą.

Šiandien minint Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dieną Balsas.lt prisimena garsiausią XX amžiaus žurnalisto žmogžudystės bylą. 1995 metų kovo 1 dienos vakarą prie savo namų Maskvoje buvo nušautas Rusijos televizijos kompanijos ORT vadovas, populiariausias televizijos laidų vedėjas Vladislavas Listjevas. Jam tuomet buvo 39-eri.

Kauno apygardos teismas paskelbė išteisinamąjį nuosprendį ilgokai nagrinėtoje baudžiamojoje byloje, iškeltoje dėl 2010 metų spalio 10-osios vakare Kauno Sporto halės prieigose kilusio ginkluoto incidento. Teisėjo Algirdo Jaliniausko pirmininkaujama teisėjų kolegija nusprendė, jog neteisėtų šaunamojo ginklo įgijimu bei nešiojimu ir pasikėsinimu nužudyti du ir daugiau asmenų pavojingu kitų asmenų gyvybei būdu kaltinamų kauniečių Tado Vieraičio ir Ryčio Sadausko kaltė neįrodyta.

Palangos garsenybė Vilniaus apygardos teisme pateikė drastiškų versijų. Praeityje žymūs Lietuvos gangsteriai ir verslininkai, tapę vienų garsiausių žmogžudysčių šalyje užsakovais, toliau sėkmingai naudojasi netobulais įstatymais, nesklandumais teisėsaugos sistemoje, o sulaukę įstatymu numatyto senaties termino dėl tamsios savo praeities tikisi visiškai išsisukti nuo baudžiamosios atsakomybės. Tokia taktika naudojama vis dažniau.

Senosios mafijos veteranu vadinamas Jonas Bielskis, pravarde Senelis, pabūgo pažvelgti buvusiems bičiuliams į akis, todėl liudijo vaizdo konferencijoje. Tik iš trečio karto sutikęs viešai liudyti garsios Kauno Daktarų bylos procese, jau 11 mėnesių vykstančiame Klaipėdos apygardos teisme, J. Bielskis išliko tuo, kuo visada buvo – apsukriu mafijos veteranu. Jis pareiškė nedalyvavęs rezonansiniuose nusikaltimuose, tačiau apie juos sužinojęs iš buvusio ilgamečio bičiulio Ariko Pastuškovo-Storo.

Šiomis dienomis dėl galimo kyšininkavimo įkliuvęs Vilniaus apygardos teismo teisėjas Ryšardas Skirtunas suparalyžavo garsių ir ne kartą atidėtų rezonansinių bylų nagrinėjimą teismuose. Šiose didelio visuomenės atgarsio sulaukusiose bylose minimi praeityje plačiai nuskambėję kriminalinio pasaulio veteranai Gediminas Jacka, Gintaras Skobas ar Jonas Bielskis. Teisėjas R. Skirtunas vadovavo teismo kolegijai, kuri ir nagrinėjo šias bylas.

Šią savaitę nagrinėjant senų Kauno kriminalinio pasaulio veterano Henriko Daktaro ir jo bendrininkų nusikaltimų bylą, netikėtų praeities paslapčių pateikė valstybės saugomi liudytojai. Šios savaitės pradžioje Kauno nusikalstamo pasaulio užkulisius praskleidė praėjusio amžiaus 10-ojo dešimtmečio pradžioje su Daktarų gaujos vyrais aršiai kovoję vyriškiai iš konkurencinių grupuočių aplinkos, pastaraisiais metais sutikę bendradarbiauti su teisėsauga.