jėgainės

Anykščių rajone norima statyti vieną didžiausių šalyje vėjo jėgainių parką –  40 vėjo elektrinių, kurių instaliuota galia siektų iki 250 MW, praneša portalas vz.lt. Pasak elektrinės vystytojo bendrovės „Vašuokėnų vėjas“ vadovo Giedriaus Avsiukevičiaus,  investicijos į šį projektą gali siekti apie 250 mln. eurų. Jas sutelktų neįvardyti investuotojai. Galutinė vėjo elektrinių parko galia dar nėra žinoma. Ji turėtų paaiškėti parengus visus būtinus dokumentus.

Lenkijos naftos koncerno „Orlen“ valdoma Mažeikių naftos perdirbimo gamykla „Orlen Lietuva“ savo reikmėms statys 57 megavatų (MW) vėjo jėgainių parką.  „Įmonė pranešė, kad investuos į 57 megavatų parką šalia gamyklos, kuris aprūpins įmonę elektra“, – po susitikimo su „Orlen“ vadovu Danieliu Obajteku pirmadienį spaudos konferencijoje Vilniuje pranešė energetikos ministras Dainius Kreivys.  D. Obajtekas patikino, kad leidimai objektui yra gauti.

Vilniaus ir Kauno kogeneracinėms jėgainėms norint didinti deginamų komunalinių atliekų apimtis ir labiau išnaudoti pajėgumus, savivaldybių atstovai nerimauja dėl galimo poveikio aplinkai bei galbūt išaugsiančių šilumos kainų. Tuo metu jėgainių atstovai sako, jog tai sumažins atliekų gabenimą į sąvartynus bei atpigins šilumą. Aplinkos ministerija sako, kad didesniam atliekų deginimui rezervų yra, tačiau tai gali būti tik laikinas atliekų tvarkymo būdas.

Valdančiųjų 2018 metais priimtos Atliekų tvarkymo įstatymo pataisos, leidusias atliekų deginimo jėgaines statyti tik ne arčiau kaip 20 kilometrų nuo gyvenviečių, prieštarauja Konstitucijai, antradienį nusprendė Konstitucinis Teismas (KT). Teismas nutarė, kad toks reikalavimas yra neproporcingas.

Prezidentūra teigia, kad dėl atmesto šalies vadovės veto atliekų deginimo jėgainių statybas sugriežtinančioms pataisoms augs mokesčiai gyventojams už atliekas. „Šio įstatymo įsigaliojimas realybėje reiškia potencialų šildymo kainų didėjimą, augančius miškų kirtimus“, – BNS ketvirtadienį sakė prezidentės patarėja ekonomikos klausimais Lina Antanavičienė.

Vokietijos vyriausybės kibernetinių technologijų ekspertai mano, kad kompiuterių įsilaužėliai gali atakuoti kai kuriuos šalies energetikos infrastruktūros objektus ir tokiu būdu sutrikdyti energijos tiekimą visoje Europoje, penktadienį pranešė leidinys „Der Spiegel“, remdamasis viena ataskaita.

Teisėsauga netirs aplinkybių dėl Vokietijos energetikos bendrovei „Danpower“ prieš kelerius metus išduotų ir vėliau panaikintų leidimų statyti jėgaines Vilniuje ir Kaune. Generalinė prokuratūra pranešė, kad atlikus papildomus veiksmus ir surinkus patikslintus duomenis, Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) nutarė atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą.

Ministrų kabinetas trečiadienį nutarė riboti nesaugiose trečiųjų šalių jėgainėse pagamintos elektros importą į Lietuvą. Vyriausybė pritarė piliečių iniciatyvai dėl elektros importo ribojimo, tačiau įstatymo iniciatoriams pasiūlė projektą kiek patobulinti.

 116 vėjo jėgainių, 559 tūkst. pagaminamos MWh elektros energijos ir 6 proc. kasmet visos šalies suvartojamos elektros energijos – vos per dešimtmetį Lietuvos vėjo energetika tapo svarbia šalies energetikos sistemos dalimi. Tačiau pastaruosius kelerius metus ypač sparčiai augęs sektorius pernai pasiekė 500 MW suminės galios kvotos „lubas“. Aukcionuose išdalyti visi sausumos vėjo jėgainių statybos leidimai, kuriuos buvo numatyta išduoti iki 2020 metų.