javapjūtė

Įsibėgėjanti javapjūtė verčia raitotis rankoves ir Ugniagesius. Mat pastaruoju metu ėmė daugėti gaisrų laukuose: užsidega kombainai, o nuo jų įsiliepsnoja ir javų laukai. Vien praėjęs savaitgalis paženklintas penkiais liepsnojusiais kombainais. Priežastys, pasak specialistų, kasmet tos pačios – dažnai medžiodami šiltas ir sausas dienas, ūkininkai pamiršta apžiūrėti, ar į laukus išrieda saugia technika, dažnas išvažiuoja be gesintuvo ar kitų nuo ugnies apsaugančių priemonių.

Lietuvoje baigiantis javapjūtei, paskutinius grūdų plotus nukulti trukdo lietus. Lietuvos grūdų augintojų asociacijos pirmininkas Aušrys Macijauskas sako, jog dar nenukulta nemažai pasėlių. „Javapjūtė dar neužbaigta. Nemažai pasėlių dar nenukulta. Orai nepalankūs - vis palyja, nors pastarosiomis dienomis ne taip stipriai. Dirvos šlapios, o technikai sunku įvažiuoti“, - BNS kalbėjo A.Macijauskas. Anot jo, jau gali būti nukulta daugiau nei 80 proc. grūdų ir rapsų ploto.

Lietuvoje praėjusį savaitgalį į laukus išvažiavo ūkininkų kombainai ir prasidėjo javapjūtė. Šiemet dėl šalto ir lietingo pavasario ji vėluoja maždaug savaitę. „Javapjūtė prasidėjo savaitgalį. Žieminiai miežiai buvo kuliami intensyviai ir pradėta kulti žieminius rapsus. Pirmadienio dienos orai javapjūtę sustabdė ir neaišku, kokiam laikotarpiui. Visa savaitės pradžia numatyta lietinga, tad kombainai stovės. Išlindus saulei ir sušilus orui vėl kombainai pajudės.

 Salomėja Pranaitienė, Marija Gabrienė, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Nuėmus tris ketvirtadalius javų, jau aišku, kad grūdų derlius bus didesnis už vidutinį. Dėl drėgnų orų ir sukauptų grūdų atsargų perpildyti elevatoriai stabdo javapjūtę, ypač vargsta smulkieji ūkininkai. Supirkėjai guodžia, kad po kelių savaičių pajudėjus grūdų eksportui, sandėliai patuštės. Kelių kilometrų eilės prie „Kretingos grūdų“ elevatoriaus.

 Po Žolinės šventės, kai javapjūtės darbai jau nudirbti, pats laikas įvertinti, kas ir kaip mūsų laukuose augo ir derėjo. Žemės ūkio ministrė Virginija Baltraitienė pažymi, kad šiemet užaugo didesnis grūdinių augalų derlius negu pernai. „Tai yra gera naujiena visai Lietuvos žemės ir maisto ūkio ekonomikai ir patiems javų augintojams.

 Lietuvoje jau įsibėgėja javapjūtė. Atrodė, kad dėl lietingo pavasario ir vėsios vasaros pradžios derliaus nuėmimas vėluos, tačiau karšti orai neleido išsipildyti šioms prognozėms. Į aruodus jau supilti pirmieji šiųmečio derliaus žieminiai miežiai, baigiami doroti gerai išdžiūvę žieminiai rapsai, į grūdų priėmimo punktus vežami žieminiai kviečiai. Preliminariais duomenims, nuimta jau apie ketvirtadalis derliaus.

Šiais metais kiek anksčiau nei įprasta prasidėjusi javapjūtė įgauna pagreitį. Ūkininkai jau nuėmė arba baigia nuimti žieminių rapsų derlių ir jau po savaitės kombainai ruošiasi šturmuoti kviečių laukus. Baiminasi stichijos Žemdirbiai sako, kad pastarosios kultūros šiemet neblogai užderėjo, svarbu, kad joms iki nuėmimo nepakenktų stichijos: škvalas, kruša, didžiulis užsitęsęs karštis.

Ukraina iki šio mėnesio prikūlė 32,9 mln. tonų bendro svorio grūdų - 27,1 proc. daugiau nei prieš metus, pranešė nacionalinė statistikos žinyba. Saulėgrąžų derlius 66,3 proc. solidesnis - 1,154 mln. tonų, tuo tarpu cukrinių runkelių - 32,3 proc. kuklesnis - 16,1 tūkst. tonų. Bulvių derlius padidėjo 4 proc. iki 14,84 mln. tonų, daržovių - sumažėjo 2,1 proc. iki 4,74 mln. tonų. Ukraina tikisi šiemet prikulti 58 mln. tonų grūdų - ketvirtadaliu daugiau nei pernai.

Inga SMALSKIENĖ Baigiantis javapjūtei žemdirbiai vis dar neranda tinkamų žodžių šiems metams apibūdinti. Gamta lyg ir neskriaudė labai, derlius užderėjo neblogas, orai jam nuimti irgi pasitaikė neprasti. Tačiau ūkininkams nuotaiką gadina, palyginti su praėjusiais metais, smarkiai kritusios grūdų supirkimo kainos. Laukia geresnių laikų Panevėžio rajone, kaip ir visoje Lietuvoje, javapjūtė eina į pabaigą. Žemdirbiai sako, kad derlius kiekybės atžvilgiu bus panašus kaip pernai.