jaunieji ūkininkai

Per dešimtmetį jaunųjų ūkininkų Lietuvoje sumažėjo daugiau nei perpus – skaičiuojama, kad didžiąją dalį šalyje registruotų ūkių valdo vidutinio ir vyresnio amžiaus žmonės, o jauniesiems ūkininkams, kuriais laikomi asmenys iki 40 metų, tenka vos keliolika procentų. Valstybei sureguliuoti šią tendenciją yra iššūkis – nors, rodos, paskatinimų jaunimui įsitraukti į šią veiklą yra, dažnas jų į ūkininkavimą žiūri skeptiškai.

Nuo gegužės 2 d. iki birželio 30 d. Nacionalinė mokėjimo agentūra (NMA) laukia smulkiųjų ūkininkų paraiškų pienininkystei arba kitų žemės ūkio sektorių veikloms vystyti. Šiam paraiškų etapui skirta 16,23 mln. Eur paramos lėšų: pienininkystės sektoriui skirta 5,5 mln. Eur paramos lėšų, kitiems sektoriams – beveik 10,73 mln. Eur paramos lėšų.

Nuo gegužės 2 d. šalies jaunieji ūkininkai kviečiami teikti paraiškas pagal Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 metų strateginio plano (SP) intervencinę priemonę „Jaunųjų ūkininkų įsikūrimas“, rašoma Nacionalinės mokėjimo agentūros (NMA) pranešime.

Britas Simonas Caserta į mūsų kraštą patraukė ne tik paskui būsimą žmoną Jūratę. Metęs gerai apmokamą darbą, po visą pasaulį keliavęs informacinių technologijų specialistas nusprendė čia kurti gamtinės žemdirbystės principais paremtą ūkį. Plačiau apie savo puoselėjamo ūkio planus ir ateities viziją naujai iškepti ūkininkai pasakojo TV3 laidoje „Svajonių ūkis“. Į Lietuvą atsikraustęs britas gyvenamojo būsto nepatogumų nesureikšmina, nors prisipažįsta, kad yra pratęs gyventi žymiai patogiau.

Vis daugiau jaunų žmonių iš miesto keliasi gyventi į kaimą. Čia dažnam iššūkiu tampa darbo paieškos. Vieni darbo mieste nepalieka ir dirba nuotoliniu būdu, kiti įsidarbina aplinkinių rajonų įmonėse, o dar kita dalis jaunų žmonių kuria savo verslus, gana dažnai žemės ūkio srityje – gamina, apdoroja ar perdirba žemės ūkio produktus. Jauniesiems ūkininkams sukurti ūkį jau ne vienerius metus padeda Europos Sąjungos (ES) parama.

Žemės ūkio ministerija patvirtino įgyvendinimo taisykles jaunųjų ūkininkų projektams vykdyti. Paraiškas paramai pradėta priimti anksčiau, nei planuota. Pagal Lietuvos kaimo plėtros (KPP) 2014–2020 metų programos priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos sritį „Parama jaunųjų ūkininkų įsikūrimui“ Nacionalinėje mokėjimo agentūroje paraiškos bus priimamos nuo birželio 3 d. iki liepos 31 d. Šiam paraiškų rinkimui skirta 13 011 880 Eur paramos suma.

Pirmas šių metų kvietimas jaunųjų ūkininkų įsikūrimo paramai gauti parodė, kad prasideda labai arši konkurencija dėl europinių pinigų, o nusivylusiųjų gali būti tūkstančiai. Šimtai paramą gauti galinčių jaunųjų ūkininkų jau malšina nusiminimo kartėlį ir sprendžia hamletišką klausimą – laukti antrojo šaukimo ar deklaruoti pasėlius. Paramos įgyvendinimo taisyklėse jiems paspęsti spąstai: deklaravus pasėlius jaunieji ūkininkai jau nebegalės pretenduoti į paramą įsikurti.

Vida Tavorienė Liko daugiau nei mėnuo Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos projektui tobulinti ir pasiūlymams teikti. Gegužės 4 d. jis turi pasiekti Briuselį, kur ne vieną mėnesį užtruks jo vertinimas ir derinimas. Pirmuosius projektus rengti bus galima ne anksčiau kaip rudenį. Jaunieji ūkininkai, susirinkę į Panevėžio rajono savivaldybę išklausyti, kokiomis sąlygomis jie bus remiami naujuoju finansiniu laikotarpiu, Žemės ūkio ministerijos atstovą apibėrė klausimais.

Jaunieji ūkininkai Lietuvoje nesikuria taip sparčiai kaip kitose šalyse, nes juos varžo įvairūs apribojimai. Ūkininkauti pasiryžusiam jaunam žmogui įkurti nuosavą ūkį nelengva. Tiesa, Europos Sąjunga šiai veiklai skiria paramą, tačiau jos gerai pradžiai nepakanka. Vienos mažiausių išmokų ES – taip pat menka paskata ūkininkauti, todėl jauni žmonės renkasi darbą svetur arba kitą veiklos sritį.