j. tymošenko

Pavežėju Vilniuje beveik metus dirbantis ukrainietis Vasilijus aktyviai domisi politinėmis aktualijomis savo šalyje, tačiau sekmadienį vykstančiuose prezidento rinkimuose nebalsuos. „Paklauskit jų, kaip kovos su korupcija, ar pagaliau pradės už tai sodint į kalėjimą?“, – savo klausimą kandidatams į prezidentus perduoda 32 metų inžinierius. Šių metų Ukrainos vadovo rinkimai išsiskiria kandidatų gausa ir nenuspėjamumu. Dėl bilieto į antrąjį turą didžiausia kova vyksta tarp trijų konkurentų.

Buvusi Ukrainos premjerė Julija Tymošenko, partijos „Batkyvščyna“ („Tėvynė“) lyderė, antradienį pareiškė ketinanti inicijuoti prezidento Petro Porošenkos apkaltą dėl paskelbto žurnalistinio tyrimo, atskleidžiančio kai kurių aukšto rango pareigūnų ryšį su neteisėtomis machinacijomis vykdant kariuomenės pirkimus. „Skelbiame, kad kartu su kitomis mus palaikančiomis frakcijomis pradedame prezidento apkaltos procedūrą“, – J. Tymošenko sakė Aukščiausiojoje Radoje.

Buvusi Ukrainos premjerė Julija Tymošenko antradienį oficialiai įsitraukė į varžybas dėl šalies prezidento posto, o apklausos rodo, kad ji yra tarp favoritų. „Siekiu prezidento posto“, – per savo nacionalistų partijos „Batkivščyna“ („Tėvynė“) posėdį paskelbė J. Tymošenko. Jos žodžius minia palydėjo pritarimo šūksniais.

Julija Tymošenko, tapusi Ukrainos premjere po 2004-ųjų Oranžinės revoliucijos ir vėliau įkalinta, į valdžią atėjus jos politiniam priešininkui, ketvirtadienį savo tinklalapyje pareiškė sieksianti prezidento posto. Per 2004-ųjų protestus po suklastotų prezidento rinkimų J. Tymošenko pasaulinio dėmesio sulaukė dėl savo ugningų kalbų ir tradicinės šviesių plaukų kasos aplink galvą.

Įsiliepsnojus ir vis nerimstant suirutei Ukrainoje, apie save atsargiai bando priminti kurį laiką tylėjusi de facto valstybė – Padniestrės Moldovos Respublika (PMR), jau 24-erius metus beviltiškai siekianti vienašališkai paskelbtos nepriklausomybės pripažinimo. Pavasarį PMR, įrodinėdama, kad niekuo juridiškai nesiskiria nuo Krymo, vėl beldėsi į Kremliaus duris su prašymu prisijungti pagal aneksuoto pusiasalio scenarijų. Bergždžiai: meilė Rusijai – ir vėl be atsako.

Ukrainos ginkluotosios pajėgos jau kelios savaitės nesugeba numalšinti vadinamųjų sukilėlių, kurie laiko užėmę daugybę administracijos pastatų pietryčių Ukrainoje ir užiminėja naujus. Antradienį septyni ukrainiečių kariai žuvo, patekę į maištininkų pasalą netoli separatistų kontroliuojamo Kramatorsko miesto.

Įvyko dar vienas Rusijos prezidento V. Putino susitikimas su tauta . Vyko jis išskirtiniame kritinės situacijos Ukrainoje fone. Todėl natūralu, kad visi iš Kremliaus šeimininko tikėjosi kokio nors kaip pasakytų anglakalbiai, „mesedžo“ (lietuviškai – žinios) šiuo klausimu. Sprendimo įvesti Rusijos pajėgas į „broliškos valstybės“ teritoriją nebuvo sulaukta, bet nuobodu irgi nebuvo. Prasidėjo viskas gana įprastai nuo oficialios Maskvos versijos apie valstybinį perversmą Kijeve.

 Ši garsi frazė gana tiksliai apibūdina dabartinę situaciją Ukrainoje. O yra dar vienas – Bismarko – posakis: „Revoliucijas sugalvoja romantikai, vykdo fanatikai, o jų rezultatais naudojasi niekšai“, ir galima sakyti, kad Kijevo Maidanas – jau beveik antrame etape. Iš pradžių jo dalyvius vienijo europinė idėja, kuri palengva virto tikslu nuversti prezidento V. Janukovyčiaus režimą.

Ne tik Lietuva ar Baltijos valstybės yra padidinto Rusijos dėmesio ir interesų zonoje. Dar viena tokia valstybė Rytų Europoje – Ukraina. Du mėnesius ten nerimsta protestai po prezidento Viktoro Janukovyčiaus apsisprendimo priimti Rusijos milijardinius pasiūlymus, o ne Europos Sąjungos asociacijos sutartį. LRT laidoje „Savaitė“ pokalbis apie Ukrainą su Rytų Europos studijų centro Politikos analizės ir tyrimų skyriaus vedėju, socialinių mokslų daktaru Laurynu Kasčiūnu.