įstatymo projektas

Pirmasis Seimo vicepirmininkas konservatorius Jurgis Razma teigia, kad parlamentarams reikėtų iš naujo svarstyti jų darbo sąlygas reglamentuojantį įstatymo projektą. Šią idėją politikas iškėlė trečiadienį per Seimo valdybos posėdį svarstant, ką reikėtų daryti su Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) pateiktomis rekomendacijomis dėl parlamentinei veiklai skirtų lėšų naudojimo. „Reikėtų gal dar kartą bandyti teikti įstatymą.

Ketvirtadienį į Seimo posėdžių salę sugrįžo valstybės tarnybos reforma – neabejotinai vienas svarbiausių šios kadencijos klausimų. Po ilgų diskusijų šiam įstatymo projektui parlamentarai pritarė.  Po svarstymo už įstatymo projektą „už“ balsavo 74 Seimo nariai, „prieš“ – 9, o 38 susilaikė.

Ministerija palaimina įstatymo projektą, o ministrė balsuoja „prieš“. Tokia kurioziška situacija susidarė Seimui balsuojant dėl įstatymų pataisų, kurios vėl atvertų kelią amžiniems savivaldybių ir valstybės įmonių vadovams. Ekonomikos ir inovacijų ministerija anksčiau tokią iniciatyvą palaimino, o ministrė Armonaitė Seimo salėje balsavo „prieš“. O įstatymo projektą siūlęs konservatorius Čepononis nesulaiko žodžių ir sako: tai išsigandėlių kompanija.

Seimas ketvirtadienį balsuos dėl dviejų įstatymų projektų, leisiančių sumažinti aukštas energijos kainas ir jos vartojimą, taip pat reguliuoti energijos rinkos pajamas ir jų perviršį.  Parlamentarai tvirtins Įstatymo dėl Reglamento (ES) 2022/1854 įgyvendinimo projektą ir Pelno mokesčio įstatymo pataisą, įteisinančią solidarumo įnašą, kurį už 2023 metus turėtų mokėti naftos perdirbimo, gamtinių dujų ir kitos įmonės.  Mokestis būtų skaičiuojamas tik nuo pelno, daugiau kaip 20 proc.

Seimui ketvirtadienį teikiamas įstatymo projektas, kuriuo į Lietuvos teisę perkeliamos Europos Sąjungos (ES) reglamento nuostatos dėl skubaus didelių energijos kainų mažinimo.  Jei Seimas dokumentą priimtų, institucijos turėtų sumažinti elektros suvartojimą 10 proc., o piko valandomis – 5 proc. Taip pat būtų pradėtos reguliuoti energetikos rinkos pajamos ir jų perviršis – tokio perviršio mokestis būtų taikomas elektros gamintojams.

Lenkijos parlamentas ketvirtadienį patvirtino kontroversišką įstatymo projektą, numatantį nuobaudas teisėjams, kritikuojantiems vyriausybės vykdomas teismų reformas. Lenkijos parlamento žemuosiuose rūmuose, kur daugumą turi valdančioji „Įstatymo ir teisingumo“ partija, už įstatymo projektą balsavo 234 parlamentarai. 211 opozicijos politikų buvo prieš, o aštuoni įstatymų leidėjai susilaikė.  Įstatymas įsigalios, kai jį pasirašys prezidentas Andrzejus Duda.

Vyriausybės siūlomi nauji mokesčiai: kokie jų trūkumai ir privalumai, apie tai ketvirtadienį naujienų portalo tv3.lt studijoje bus kalbinamas „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis. Naujienų portalas tv3.lt primena, kad kitais metais siūloma ne tik įvesti Transporto priemonių taršos mokestį, bet ir didinti kitus mokesčius, akcizus. Jų projektus pirmadienį pristatė Finansų ministerija.

Seimas po svarstymo pritarė Kelių transporto kodekso pakeitimo įstatymo projektui, kuriuo numatoma aiškiau reglamentuoti keleivių vežimo už atlygį lengvaisiais automobiliais veiklą bei patikslinti pavėžėjų ir taksi veiklos sąlygas. Svarstymo metu Seimas nusprendė atsisakyti anksčiau siūlyto draudimo pavėžėjams už suteiktą paslaugą atsiskaityti grynaisiais pinigais. Už svarstomas pataisas balsavo 87 Seimo nariai, susilaikė 3 parlamentarai.

Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetas (SRDK) trečiadienį svarstė Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo pakeitimo įstatymo projektą, kuriuo siūloma Lietuvos muzikų sąjungos, Lietuvos žurnalistų sąjungos ir Lietuvos architektų sąjungos narių kūrybinės veiklos laikotarpius iki 1991 m. birželio 1 d. prilyginti valstybinio socialinio pensijų draudimo stažui.