indeksas

Estijos pramonės produkcijos gamintojų kainų indekso augimas liepą per mėnesį sulėtėjo iki 0,4 proc. nuo 2,3 proc. birželį, o per metus – nuo 33,3 proc. iki 28,8 proc., pranešė nacionalinė statistikos tarnyba. Per mėnesį šį kainų indeksą labiausiai kėlė brangusi elektros energijos ir maisto produktų gamyba, o jo augimą stabdė atpigusi medienos apdirbimo produkcija, elektronikos įrangos ir skysto kuro gamyba.

Lietuvoje veikiančių užsienio kapitalo įmonių vadovų požiūris į šalies ekonomikos perspektyvas antrąjį šių metų ketvirtį prastėjo – 4 iš 10 vadovų artimiausiu metu prognozuoja mažėsiantį pelną. Be to, vis daugiau investuotojų išreiškia susirūpinimą dėl ekonominės aplinkos stabilumo, rodo investuotojų asociacijos „Investors‘ Forum“ atliktas pasitikėjimo indekso tyrimas.

Pasauliniame konkurencingumo indekse Lietuva šiemet, palyginti su pernai, pakilo viena pozicija – iš 30 į 29-ąją tarp 63 šalių.   Didžiausias iššūkis Lietuvos ekonomikos konkurencingumui, kaip rodo Šveicarijos tarptautinio vadybos instituto IMD konkurencingumo indekso dedamosios, buvo stabilios ekonominės aplinkos išlaikymas, pranešė Inovacijų agentūra.

Praėjusiais metais Korupcijos suvokimo indeksas Lietuvoje negerėjo, nes tam nebuvo skirta daug dėmesio, teigia premjerė Ingrida Šimonytė. „Kad progreso labai didelio praėjusiais metais nepasiekėme, tas manęs, gaila, bet nestebina. Nebuvo tam daug ir dėmesio skiriama todėl, kad kovidas, pandemija, buvo ir abejotinų istorijų dėl pirkimų, kažkokių sprendimų, ir tas turbūt taip pat nepadėjo“, – ketvirtadienį Žinių radijui sakė Vyriausybės vadovė.

Per praėjusius metus Lietuva nepagerino Korupcijos suvokimo indekso, ji liko 35 vietoje pasaulyje, rodo „Transparency International“ duomenys. Korupcijos suvokimo indekso tyrime ši nevyriausybinė organizacija Lietuvai skyrė 60 balų iš 100 galimų, tai yra 35 vieta 180 šalių sąraše. Tarp Europos Sąjungos (ES) valstybių Lietuva užima 14 vietą, ketvirtadienį pranešė „Transparency International“ Lietuvos skyrius (TILS). Tiek pat balų Lietuva gavo ir už 2019 metus.

Pasaulio akcijų indeksai smuko penktadienį pasklidus žiniai, kad JAV prezidentui Donaldui Trumpui ir pirmajai poniai Melaniai testais buvo patvirtintas užsikrėtimas koronavirusine infekcija COVID-19. Žinia sukėlė naują politinę suirutę didžiausioje pasaulio ekonomikoje, likus vos mėnesiui iki prezidento rinkimų. Sustiprėjusi suirutė nusmukdė JAV ateities sandorius, investuotojams nervingai laukiant Volstryto atidarymo 16.30 val. Lietuvos laiku.

Prasidėjus koronaviruso pandemijai pasaulį sukrėtė gana staigus akcijų kainų kritimas, tačiau nepaisant sudėtingos situacijos, pastaruoju metu jos sparčiai kilo. Visgi praėjusią savaitę buvo sulaukta dar vieno staigaus nuopuolio. Ekonomistai aiškina, kad taip įvyko dėl pranešimų apie itin žemas palūkanas ir kurį laiką vyravusios euforijos akcijų rinkoje.

Vilnius ir toliau sparčiai lenkia kitus miestus. Tai rodo atnaujintas savivaldybių gerovės indeksas. Tačiau ekspertai sako, kad dviejų Lietuvų tik su sostine priešakyje nebėra. Vilnių sparčiai vejasi ir antroje vietoje likusi Klaipėda bei Kaunas. Keičiasi ir rajonas-antilyderis. Pernai sąrašo gale buvęs Alytus šią poziciją perleido kitam regionui.  „Nieku gyvu negrįžčiau į Klaipėdą. Nes gerokai per mažas miestas ir trūksta ten gero universiteto, jaunimo trūksta labai.

Lietuvos savivaldybių indekse šiemet į pirmąją vietą sugrįžo Vilnius, nedideliu skirtumu aplenkęs Klaipėdą. Toliau rikiuojasi Šiauliai ir Kaunas. Mažųjų savivaldybių indekse šiemet lyderis nesikeičia: pirmauja Klaipėdos rajono, antroje pozicijoje yra Kauno rajono, trečią ir ketvirtą vietas dalinasi Druskininkų ir Mažeikių rajono savivaldybės, pranešė indeksą skaičiavęs Lietuvos laisvosios rinkos institutas (LLRI).  „2018 metais į priekį išsiveržęs Vilnius yra investicijų traukos centras, ...