gulbės

Robertas Patronaitis vienoje socialinio tinklo „Facebook“ grupėje pasidalino neįtikėtinu reiškiniu – Svaraitkiemyje, kaimelyje netoli Šilutės, vasario 7 dieną jis užfiksavo visą pulką gulbių giesmininkių. Vyras paklaustas, ar toks reiškinys yra įprastas ir ar gulbės neišskrenda žiemoti į šiltus kraštus atsako, kad tai yra įprasta: „Daug gulbių net lieka žiemoti pas mus, o šitų, giesmininkių, didžioji dalis peri šiaurėje, Užpoliarėje, tai Lietuva joms – jau kaip šilti kraštai.

Ankstyvą rugsėjo 5-osios rytą skubėdama į darbą Kauno rajono savivaldybės viešosios bibliotekos darbuotoja labai netikėtai išgyveno ir nerimo, ir džiugaus jaudulio kupinų akimirkų. Šalia judrios gatvės Garliavoje sutiko didelę gulbių šeimyną.

Kartais policijos pareigūnai patruliavimo metu atsiduria kiek netikėtose situacijose, kai tenka padėti ne žmonėms, o įvairiems gyvūnams ar paukščiams.  Alytaus apskrities policijos pareigūnai pasidalijo vaizdo įrašu, kuriame matyti aktyviai eisme dalyvaujanti gulbių šeimyna.  „Išeiti „pasižmonėti“ į miestą, pirmadienio popietę nusprendė gausi gulbių šeimyna. Laiku ir vietoje atsidūręs Alytaus apskr.

Išskirtinė juodųjų gulbių meilės istorija Rokiškio rajone. Nors legendos byloja apie amžiną gulbių ištikimybę savo partneriui, Rokiškio rajone savo partnerių netekę gulbė ir gulbinas pradėjo kurti naują gyvenimą drauge. Rokiškėnai jau planuoja ir naujos poros tuoktuvės. Dvi širdys jau du mėnesius pratinasi gyventi po vienu stogu. Tiek juodoji gulbė, tiek gulbinas – našliai. Pirmoji pas ūkininkę atkeliavo juodoji gulbė Lita. Ji buvusi Rokiškio dvaro puošmena ir pasididžiavimas.

Raudonais rūbais išsipustę pareigūnai išsiruošė ne į šiaip paprastą pasiplaukiojimą valtimis Temzėje. Tai – kasmetinė „Gulbių pakėlimo“ ceremonija. Ši tradicija skaičiuoja jau 800-us metų. Ceremonijos metu skaičiuojamos visos Didžiosios Britanijos monarchui priklausančios gulbės. „Ši ceremonija atsirado dar XII-ame amžiuje. Tada gulbės buvo maistas, patiekiamas banketuose ir puotose. Žinoma, šiandien ceremonija susijusi su jų išsaugojimu, žmonių edukacija.

Vaikštinėdami Nemuno pakrante gyventojai aptiko nemalonių radinių – besimėtančias nupjautas gulbių galvas. Šančiškiai įtaria, kad taip žiauriai sparnuočius nugalabijo žmonės, greičiausiai benamiai. Policija dėl įvykio pradėjo ikiteisminį tyrimą.  Žemuosiuose Šančiuose prie Nemuno gyventojus išgąsdino vaizdai – nupjautos gulbių galvos. Pakrantėje sujudimas – atvykę ir policijos pareigūnai. Jie apžiūri vietovę ir renka įkalčius.

Į pajūrį atkeliavus snieguotai ir šaltai žiemai, žmonės vėl puolė gelbėti laukinius gyvūnus, nepagalvodami, kad taip skriaudžia kitus. Vienas klaipėdietis jau trečią parą globoja gulbių jauniklius, mat į ant užšalusių Kuršių marių ledo įsikūrsių paukščių jauniklius ėmė kėsintis lapės. Aplinkosaugininkai sako, kad gamta tik dėl to ir egzistuoja, kad vieni gyvūnai nuolat ėda kitus. Tad jei žmogus gelbėja paukščius, be maisto palieka plėšrūnai ir iš bado žūsta jie arba jų jaunikliai.

Spustelėjęs šaltukas badu ir žūtimi grasina Lietuvoje likusiems žiemoti vandens paukščiams. iš užšąlančių telkinių juos jau tenka vaduoti. Specialistai sako, kad dabar jau pats metas maitinti gulbes ir antis. Geriausia rinktis grūdus, mat batono prisiriję baltakaklės nutunka. Gyvūnų globėjai ir ornitologai kasmet su nerimu stebi neatsakingą žmonių elgesį, kuris paukščiams pražūtingas.

Panevėžio rajone Liberiškio vandens telkinį jau kelios savaitės kaip apgulę baltosios gulbės. Gale ežero sekliuose nendrynuose ant vandens besisupančios gražuolės traukia minias žmonių, per karantiną pramogų ieškančių gamtoje. Net ir ornitologai pastebi šiuo metu kaip ant mielių išaugusį gamtos turizmą. Panevėžietės geros bičiulės Roberta ir Irana sėdusios į mašiną šiuo karantino laikotarpiu traukia tiesiai į gamtą fotografuoti gražuolių gulbių: „Kaip gražu, ojojoj, pasaka spragsi. Tel.