grynieji pinigai

Pastaruoju metu Lietuvos bankai daugiausia kritikos iš gyventojų susilaukia dėl rekordinių paskolų palūkanų ir augančio pelno. Vis tik lietuviai piktinasi ir kitais mokesčiais. Pavyzdžiui, kodėl bankai reikalauja susimokėti atliekant pervedimus ar tiesiog išsigryninant savo pinigus? Viena moteris socialiniame tinkle „Facebook“ pasidalino, kad bankomate iš paprastos debetinės kortelės nusiėmė 400 eurų grynaisiais ir už tai teko susimokėti net 8 eurus komisinių.

Vilniaus „Avia Solutions Group“ arena praneša, kad pradedant pirmuoju sporto renginiu po atsinaujinimo, rugpjūčio 11 dienos dvikovos tarp Lietuvos ir Prancūzijos krepšinio rinktinių, atsisako atsiskaitymo grynaisiais pinigais. Pasak bendrovės pranešimo žiniasklaidai, toks sprendimas pagreitins klientų aptarnavimą ir sumažins eiles. Atsiskaitymas mokėjimo kortele yra populiariausias mokėjimo būdas šalyje.

Dauguma lietuvių vis dar linkę už prekes ir paslaugas atsiskaityti grynaisiais. Žmonės pasakoja, kad grynuosius lengviau skaičiuoti ir tokiu būdu taupyti, taip pat ne visur dar įmanoma atsiskaityti kortele. Dalis verslo jau nebepriima grynųjų, tačiau pasekėjų neatsirado. Lietuvos bankas nurodo, kad žmonių įpročiai keisis lėtai, o ir grynųjų pinigų atsisakyti neketinama.

Danija užfiksavo pirmuosius metus be bankų apiplėšimų, nes pastaraisiais metais smarkiai sumažėjo grynųjų grynųjų pinigų naudojimas, pranešė šalies finansų sektoriaus darbuotojų profsąjunga. Danijos visuomenė naudoja vis mažiau grynųjų, todėl bankai yra priversti  sumažinti grynųjų pinigų paslaugų teikimą, sakoma profsąjungos pirmadienį išplatintame pranešime. Visa ta lemia, jog plėšikams lieka vis mažiau galimybių. „Tai nestebina.

Lietuvoje, kaip ir visoje euro zonoje, grynieji pinigai išlieka dažniausiai naudojama mokėjimo priemonė prekybos vietose, jų naudojimas atsiskaitymams per trejus metus mažėjo 6 proc., iki 62 proc., o naudojimasis mokėjimo kortelėmis ir augo 3 proc., iki 32 proc. Tokie rezultatai skelbiami Europos Centrinio Banko (ECB) inicijuotame tyrime, kurio metu buvo apklausta daugiau kaip 50 tūkst. euro zonos šalių gyventojų, teigiama Lietuvos banko (LB) pranešime. Apklausos duomenimis, šiemet 62 proc.

Pernai Lietuvoje atlikta 311,2 mlrd. eurų vertės vietinių mokėjimo operacijų – 10 proc. daugiau nei 2020 metais (282,9 mlrd. eurų). Toks augimas buvo sparčiausias per pastaruosius penkerius metus, pranešė Lietuvos bankas (LB).  Šalies mokėjimo paslaugų teikėjai per metus atliko 738 mln. tokių operacijų, arba 16 proc. daugiau nei 2020 metais.  Vienam Lietuvos gyventojui per metus teko 263 mokėjimų negrynaisiais operacijų – 15 proc. daugiau.   Labiausiai – 19 proc.

Nuo lapkričio 1-osios tiek įmonėms, tiek gyventojams mokėti grynaisiais bus galima tik iki 5 tūkst. eurų, o virš šios sumos reikės daryti pavedimus per banką. Tačiau atsiskaitymai grynaisiais bus toleruojami, pavyzdžiui, kai viena sandorio pusė neturės sąskaitos, reikės atsiskaityti greitai, neveiks internetas ar kitais atvejais. Apie tai teks informuoti Valstybinę mokesčio inspekciją. Tai turės padaryti abi pusės.

Lietuvos bankas (LB) paragino šalyje veikiančius komercinius bankus tinkamai pasirengti pokyčiams, kai nuo lapkričio 1 dienos įsigalios ribojimai atsiskaityti grynaisiais nuo 5 tūkst. eurų sumos. „Raginame bankus objektyviai įvertinti teisinės bazės pokyčius ir galimus klientų elgsenos pasikeitimus bei užtikrinti, kad visi kilę klausimai būtų sprendžiami operatyviai ir dalykiškai, atsižvelgiant visų pirma į vartotojų poreikius“, – pranešime sakė LB valdybos narys Simonas Krėpšta.

Į sąskaitą grynus pinigus įnešinėjęs kaunietis verslininkas kaltina bankomatą prarijus 950 jo eurų. Nors bankas aiškina, kad gyventojai su panašiomis problemomis susiduria retai, žmonių, kurie skundžiasi bankomatais, netrūksta. Daliai gyventojų pikta, kad jų bankų skyriuose nebeliko galimybės pasiimti ar įdėti grynųjų pinigų. Kaunietis verslininkas Audrius Chmieliauskas užsiima plytelių verslu. Iš klientų surinktus grynuosius pinigus reguliariai įneša į banko sąskaitą.