gražina gruzdienė

Seimui antradienį patobulinus nuo liepos įsigaliosiantį naująjį Darbo kodeksą, permainų darbo santykių lankstumo prasme tikėtis neverta, sako ekonomistai. Anot jų, iš pradžių kelti ambicingi tikslai liberalizuoti darbo santykius, tačiau iš tikrųjų naujasis įstatymas tiesiog labiau atspindės realią situaciją darbo rinkoje. Profesinių sąjungų atstovai tvirtina, kad pakoreguotas Darbo kodeksas yra palankesnis darbuotojams, nei ankstesnis jo variantas.

Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetas vėl siūlo licencijuoti laikinojo įdarbinimo įmones. Komitetas šią savaitę pritarė socialdemokrato Algirdo Syso pataisai, kad tokios įmonės be licencijos veikti negalėtų. Galutinį sprendimą priims Seimas. „Kad neštų atsakomybę ir žmonės, kurie kreipiasi į tokias įmones, turėtų tam tikras garantijas, ginant savo teises - darbo jėgos eksportas į užsienį iš dalies ir jų labai aktyvus ir perspektyviai dirbamas darbas“, - komitete aiškino A.Sysas.

Mokslininkų grupės parengtas naujasis socialinio modelio projektas, sukėlęs visuomenės diskusijų audrą, antradienį bus svarstomas Trišalėje taryboje. Tiesa, jau dabar akivaizdu, jog nepaisant premjero Algirdo Butkevičiaus norų, kad su juo susiję įstatymų projektai kuo greičiau keliautų į Seimą, diskusijos dėl jo virs ilgai ir bus karštos.

Derybos dėl kai kurių siūlomų pakeitimų bus ilgos ir sunkios, pripažįsta ir verslo, ir profesinių sąjungų atstovai, besiruošiantys svarstyti moksalininkų parengtus pasiūlymus liberalizuoti darbo santykius.

Trišalei tarybai vadovaujanti profesinių sąjungų atstovė skeptiškai vertina mokslininkų grupės pateiktą darbo santykių reguliavimo projektą. Gražina Gruzdienė sako, kad jis nėra sąžiningas darbuotojų atžvilgiu ir net pavojingas. „Manau, kad naujasis projektas dar labiau padidins socialinę įtampą ir apskritai yra pavojingas, įvertinant dabartinę geopolitinę padėtį. Abejočiau, kad į projektą buvo perkelta geriausia europinė patirtis“, - BNS sakė G.Gruzdienė.

Žinių radijas Darbo grupei, kuri, kaip teigiama, susideda iš mokslininkų, siūlant pertvarkyti Darbo kodeksą dėl ko esą padidės užimtumas ir kils atlyginimai, Maistininkų profsąjungos pirmininkė Gražina Gruzdienė „Žinių radijui“ pirmadienį teigė, kad pačio Darbo kodekso pakeitimo projekto viešumoje dar nėra, todėl labai sunku suprasti, ar juo yra primetama politinė valia, ar tai yra derybos tarp socialinių partnerių. „Dabar mes kapstome razinas iš pyrago.

„Pagrindinė problema – darbo užmokestis, darbo užmokesčio politikos Lietuvoje nebuvimas“, – sako Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos atstovė mūsų šalies Trišalėje taryboje ir Maistininkų profesinės sąjungos pirmininkė Gražina Gruzdienė. Taip Tarptautinės darbo dienos proga ji atsakė portalo balsas.lt žurnalistams, kurie teiravosi, kas profesinėms sąjungoms labiausiai neduoda ramybės pastaruoju metu.

Vyriausybė pirmadienį vykusiame pasitarime pritarė Ūkio ministerijos siūlymui, kad daugiau kaip 6,5 tūkst. litų atlyginimą per mėnesį (neatskaičius mokesčių) gaunantys darbuotojai ir darbdaviai galėtų patys sutarti dėl trumpesnio ar ilgesnio įspėjimo apie sutarties nutraukimą, išeitinės kompensacijos ir kai kurių kitų dalykų, o darbdavys tokį darbuotoją galėtų atleisti ir savo valia be svarbių priežasčių.

Antradienį  Vyriausybės rūmuose vyko Trišalės tarybos posėdis, kuriame buvo aptartas susitarimas dėl esminių socialinių ir ekonominių klausimų. Ministro Pirmininko Andriaus Kubiliaus teigimu, dialogas tarp socialinių partnerių vyksta konstruktyviai. „Trišalės tarybos diskusijos, nors ir karštos, yra konstruktyvios. Iš esmės sutarta dėl pirmųjų dviejų susitarimo dalių, kuriose kalbama apie makroekonominio šalies stabilumo užtikrinimą bei bedarbystės mažinimą.