Gyventojų pajamų mokestis (GPM)

Kol Ukraina ginasi fronte, Lietuva ieško, iš kur paimti pinigų augantiems gynybos poreikiams. Kokius šaltinius mato finansų ministrė, laidoje „Dienos komentaras“ atsakė Gintarė Skaistė. Po susitikimo Vyriausybėje nuskambėjo tokia žinia, kad jeigu skolintis gynybai Lietuvai per dešimtmetį kainuotų milijardą eurų vien palūkanų. Ar mūsų biudžetas pavežtų tokias sumas, ar vis tiek reikėtų didinti mokesčius tam, kad turėtume iš ko palūkanas susimokėti paskui? Turbūt nemokamų pietų nebūna.

Kai konservatoriai ieško pinigų, kuriais būtų galima didinti finansavimą krašto gynybai, jų valdančiosios koalicijos partneriai iš Laisvės sąjungos siūlo dar vieną mokestinę lengvatą, kuri sumažintų valstybės biudžeto pajamas, bet pamalonintų galimus rinkėjus. Trečiadienį Seimo Laisvės frakcijos nariai Kasparas Adomaitis, Morgana Danielė, Tomas Vytautas Raskevičius ir Artūras Žukauskas registravo naują Gyventojų pajamų mokesčio (GPM) įstatymo pataisą.

Seimo Darbo partijos frakcija siūlo neapmokestinti gyventojų pajamų mokesčiu (GPM) pensijų fondų dalyvių vienkartinių išmokų. Jie įregistravo tai numatančias Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pataisas. Pasak Seimo vicepirmininko „darbiečio“ Andriaus Mazuronio, parlamente svarstomos Pensijų kaupimo įstatymo pataisos numato, kad pensijų fondų dalyviai galėtų gauti vienkartines išmokas iš pensijų fondų, tačiau pagal dabartinį reglamentavimą tokios išmokos būtų apmokestinamos pajamų mokesčiu.

Prasidėjus naujiesiems metams, Lietuvoje įsigaliojo daugybė teisės aktų, kuriais buvo pakeisti tiek atlyginimai, pensijos ar kitos išmokos, tiek įvairūs mokesčiai. Dėl to dalis gyventojų gaus daugiau pinigų į rankas. Tačiau kai kuriems daugiau jų teks išleisti įvairioms prekėms ir paslaugoms. Portalas tv3.lt apžvelgia svarbiausiu pasikeitimus, kurie turės įtakos daugelio gyventojų piniginėms.

Gaudamas darbo užmokestį kiekvienas darbuotojas paprastai turi sumokėti 20 proc. gyventojų pajamų mokestį (GPM). Dėl to į rankas gaunama pinigų suma yra mažesnė už atlyginimą popieriuje. Tačiau mokestis netaikomas neapmokestinamajam pajamų dydžiui (NPD). Paprastai kalbant, kuo NPD didesnis ir kuo plačiau jis taikomas, tuo daugiau pinigų lieka didesnei daliai gyventojų.

Antradienį Seimas galutinai priėmė 2024 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymą. Jame numatyta, kiek ir kokių mokesčių lietuviai sumokės bendroms šalies reikmėms ir kiek iš to katilo bus skirta įvairioms išmokoms ir viešosioms paslaugoms. Už kitų metų valstybės biudžetą balsavo 73 parlamentarų, 52 buvo prieš, o 1 – susilaikė. Prieš šį balsavimą valdančioji dauguma atmetė daugelį pasiūlymų papildomai didinti biudžeto išlaidas.

Šauliams, kariams savanoriams ir aktyviojo rezervo kariams siūloma taikyti gyventojų pajamų mokesčio (GPM) lengvatą už įsigytus ginklus ir ekipuotę. Ketvirtadienį Seimas po pateikimo pritarė atitinkamai Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pataisai. Už ją balsavo 34 parlamentarai, aštuoni buvo prieš, 19 susilaikė. Toliau projektą svarstys Seimo komitetai, paprašyta Vyriausybės pateikti savo išvadą.

Antradienį Seime įregistruota Gyventojų pajamų mokesčio (GPM) pataisa, kurią priėmus neapmokestinamos būtų pajamos, už kurias būtų perkami ginklai, šaudmenys ir kario saugos priemonės. Atitinkamą įstatymo projektą registravo daugelio Seimo narių grupė tiek iš valdančiųjų koalicijos, tiek iš opozicijos. Dėl to visai tikėtina, kad pataisai galutinai priimti parlamentarų balsų gali užtekti.

Valdančiosios koalicijos narės Laisvės frakcijos Seime seniūnas Vytautas Mitalas sako abejojantis prezidento Gitano Nausėdos iniciatyva įvesti papildomą neapmokestinamąjį pajamų dydį (NPD) už vaikus. „Aš būčiau daug labiau už tą senesnę tvarką, kai 2018 metais seime buvo balsavimas ir šitie pinigai buvo panaikinti ir įvesti vaiko pinigai“, – ketvirtadienį Žinių radijui sakė V. Mitalas. „Dabar ši mainų idėja pamiršta, praėjo penkeri metai ir norima turėti abu. Nežinau, ar tai labai gerai.