gintautas strolys

Atėjo laikas parašyti apie tai, kokią galią turi artimesnis žmonių bendravimas ir jų kalba. Yra žmonių, iš kurių nieko gero neišgirsite. Tačiau taip pat yra tokių, kurių kalbos galėtumėte klausytis dieną ir naktį, nes jie kalba išmintingai. Jei dar esate ir dosnūs klausytojai, tai yra tiesiog tobula. Taigi, pagalvokite, kuriai kategorijai priklausote Jūs. Bet dabar ne apie tai.

Sako, kad nešlifuotas deimantas yra pats gražiausias, bet ar tai reiškia, kad nereikia stengtis savęs tobulinti? KOKS ESI TOKS! Jeigu nelavinsi savo minčių, kalbos, netobulėsi, taip ir nepasirodysi gyvenime visu gražumu. Gyvename pasaulyje, kur taip besielgiantis atrodo kaip beprotis, kažkoks keistas ar tiesiog neišprusęs žmogus. Priešiškumas dar niekam nepadėjo. Taigi, kas gyvenime svarbu bendraujant tarp žmonių? Ogi viskas. Absoliučiai viskas. Nėra tokio dalyko, kuris būtų nesvarbus.

Šiuolaikinėje technologijų eroje mes esame apsupti programų ir įrenginių, kurie buvo sukurti vienam pagrindiniam tikslui – padėti mums atsiminti. Nuo išmaniųjų telefonų iki socialinių tinklų, nuo „Google“ paieškos iki išmaniųjų namų įrenginių – viskas yra suprojektuota, kad palengvintų mūsų atminties naštą. Mes gyvename amžiuje, kuriame bet kokia informacija yra pasiekiama paieškos mygtuko paspaudimu, ir, kur nuolat esame skatinami įrašyti, išsaugoti bei archyvuoti mūsų gyvenimo akimirkas.

Atmintis ir jos klaidos – tai mūsų gyvenimo siužetų rašytoja, kuri kartais mums primena seną gerą filmą, o kartais – prastai surežisuotą spektaklį, kuriame pagrindinį vaidmenį atlieka dėmesio trūkumas. Kas gi mes būtume be tų nuostabių akimirkų, kai ieškome raktų, kurie visą laiką buvo mūsų rankoje, ar kai pamirštame vardą, kurį žinome, nuo pat vaikystės? Atrodo, kad kartais mūsų smegenys turi savo nuomonę apie tai, ką verta išsaugoti, o ką – „perjungti“ kaip nuobodų televizijos kanalą.

Paradoksas, bet žmonės – su ribotomis žiniomis arba mažiau išsilavinę – gali patirti geresnius gydymo rezultatus nei labiau išsilavinę ar stipriau informuoti asmenys. Vienas iš svarbiausių veiksnių čia – papildomas placebo efektas, kuris yra labai galingas gydymo komponentas. Placebo efektas apibrėžiamas kaip teigiamas poveikis sveikatai, atsirandantis ne dėl veikliosios gydymo medžiagos, bet dėl paciento tikėjimo gydymo veiksmingumu.

Miestelyje, kuris slėpėsi tarp žaliuojančių kalnų, gyveno du nuomonės formuotojai. Vienas buvo žinomas kaip Protingas – jis buvo logikos ir analitinio mąstymo meistras. Jo namai buvo pilni knygų apie mokslą, matematiką ir filosofiją. Jis tikėjo, kad kiekvieną problemą galima išspręsti naudojant logiką ir matematinius skaičiavimus. Kita vertus, Išmintingas buvo visiška Protingo priešingybė. Jis buvo žmogus, kuris vadovavosi išlavinta intuicija, patirtimi ir gyvenimo išmintimi.

Kodėl žinant, kad kiekvieno mūsų smegenys yra tokios pat unikalios kaip pirštų atspaudai, mokykloje vis dar diktatoriškai taikomas vienodas mokymo(si) modelis? Tas pats vadovėlis, tos pačios užduotys – visiems. Tai primena bandymą įspausti visų formų pėdas į vienodo dydžio batus ir tikėtis, kad jie tiks visiems. Akivaizdu, kad tai neįmanoma, nes kiekvieno žmogaus mokymosi poreikiai ir gebėjimai skiriasi.

Šiame pasaulyje, kuriame gyvename, kiekviena gyvybės forma atlieka savitą vaidmenį, sukdama gamtos ratą, nesibaigiantį ir amžinai kintantį. Tačiau žmogus – šios ekosistemos dalis, kurios egzistencija visuomet kėlė daug klausimų ir prieštaringų nuomonių. Žmogus – gyvūnas, tačiau vienu metu siekia išsiskirti, lyg būtų kažkas daugiau. Taip prasideda trumpa pažintis su žmogaus esme, išryškinant jo gyvūniškumą, unikalumą bei amžiną konfliktą tarp gamtos ir kultūros.

Įsivaizduokite pasaulį, kuriame gyvenimas yra tarsi „gliancinis“ žurnalas, o kiekvienas puslapis – tai diena iš gyvenimo. Čia, paviršutiniškų žmonių karalystėje, gyvenimas tvyro tarp spalvingų, bet trumpalaikių antraščių ir nuolat keičiamų socialinių medijų statusų.