giedrė gečiauskienė

Blogiausias scenarijus pildosi. Po Italijos referendumo neapibrėžtumas Europoje dar labiau padidėja. Jau išgyvenanti „Brexit“ scenarijų, Europos Sąjunga (ES) susidurs su rinkimais Prancūzijoje, Vokietijoje, o dabar didėja šansas, kad ir Italijoje. Politologai ir ekonomistai tvirtina, Europos Sąjungai – sunkūs laikai. Referendumas dėl šalies premjero Matteo Renzio vyriausybės siūlomų valstybės valdymo pertvarkų susilaukė didžiulio italų susidomėjimo. Balsuoti atėjo apie 70 proc.

Kaip ir galima buvo tikėtis, net ir po Donaldo Trumpo pergalės JAV prezidento rinkimuose finansinio ir ekonominio pasaulio pabaiga neatėjo. Iš tiesų, dabar nelengva įvertinti, ar tikrai viskas čia gerai, ar vis dėlto mes kaip tos varlės lėtai užverdančiame vandenyje – taip ir nejaučiame, kad pradedame virti, kol tampa tiesiog per vėlu.

Visus nustebinęs naftą eksportuojančių šalių organizacijos (OPEC) narių susitikimas įpylė žibalo į naftos rinką. Kainos šoktelėjo net 6 proc. Ar tai jau reiškia pigaus kuro pabaigą, tv3.lt portalui atsako Lietuvos ekonomistai. OPEC susitarė mažinti naftos gavybos apimtis susitarimas nuo dabar esamų 33,24 mln. iki 32,5–33 mln. barelių per parą. Paskutinį kartą OPEC savo naftos gavybos apimtis karpė prieš aštuonerius metus.

Laukia įdomi savaitė: pirmadienį JAV prasideda prezidento rinkimų debatų sesija, o vėliau laukiama Alžyre vyksiančio OPEC šalių susitikimo dėl naftos kainų. Kaip klostysis šie du įvykiai? Kaip į juos sureaguos finansų rinkos? Pirmieji Hillary Clinton ir Donald Trump debatai vyks vėlų pirmadienio vakarą, ir, žinoma, viso pasaulio politologų ir ekonomistų akys bus nukreiptos į šio realybės šou eigą, bandant vertinti įtakos svorių pasiskirstymą.

Viena iš „Brexit“ referendumo pasekmių – daugeliui kilęs klausimas „Ar Londono Sitis pakeis gyvenamąją vietą?“. Per pastarąjį mėnesį girdėjome įvairių raginimų ir kvietimų: pasauliniu finansų centru norėtų tapti ir Paryžius, ir Frankfurtas, ir Dublinas. Liuksemburgo finansų ministras taip pat teigia, kad jo šalis yra „akivaizdus pasirinkimas“ persikeliančiam finansų centrui.

Šios savaitės laukiamų įvykių apžvalgą reikėtų vadinti TOP1, nes finansų rinkos iš esmės ignoruos visus makroekonominių rodiklių skelbimus bei kitus menkesnius įvykius. Vienintelė savaitės pokalbių tema – ketvirtadienį vyksiantis Didžiosios Britanijos referendumas. Tarp milžiniško kiekio įvairiausių vertinimų bei spekuliacijų šia tema nesudėtinga ir pasimesti. Pabandžius suprantamai išsiaiškinti, kas vyksta, paaiškėja trys išvados.

Šią savaitę finansų rinkos gyvens daugiausia pirmųjų vasaros dienų naujienomis – nemenku sukrėtimu, atsiritusiu iš JAV, pakeitusiu anksčiau vyravusias optimistines nuotaikas ir privertusiu peržiūrėti lūkesčius dėl rinkų pokyčių šiais metais. Nuvylė JAV darbo rinkos duomenys Penktadienį buvo paskelbti itin prasti JAV darbo rinkos duomenys. Svarbiausias jų – algalapių skaičiaus pokytis, kuris vietoj prognozuotų 160 tūkst. darbo vietų gegužės mėnesį tesudarė 38 tūkst.

Ne pirmą mėnesį Europoje skamba tokie trumpiniai kaip „Brexit“, „Grexit“, kuriuos lydi pačios įvairiausios emocijos nuo pritarimo šūksnių iki nuogąstavimų dėl Europos ateities. Panašu, kad regionas patiria vieną rimčiausių politinių ir ekonominių krizių. Kuo toliau, tuo tampa aiškiau, kad sprendimo panašaus pobūdžio bruzdėjimams neutralizuoti, kaip jau darosi įprasta, tiesiog nėra. Verslas aktyviai draudžiasi nuo svaro kritimo Birželio 23 d. britai balsuos, ar likti ES sudėtyje.

Lietuvos eksportuotojų rezultatai šiemet didele dalimi priklausys nuo naftos kainos pokyčių pasaulinėse rinkose. Naftos kaina nulems situaciją šią žaliavą išgaunančiose valstybėse, tarp kurių – ir Rusija, viena didžiausių Lietuvos eksporto partnerių. „Danske Bank“ analitikai brėžia du galimus scenarijus. Jeigu vidutinė naftos kaina šiais metais sudarys 31 JAV dolerį už barelį, Rusijos ekonomika trauksis 2,1 proc., o Lietuvos eksportas į šią šalį – 33 proc.