gestų kalba

„Betsafe-LKL“ čempionatui priartėjus prie kulminacijos, Lietuvos krepšinio lyga (LKL) kartu su Lietuvių gestų kalbos vertėjų asociacija (LGKVA) skelbia socialinę akciją, kurios tikslas – į sportą įtraukti klausos negalią turinčius žmones. Jau šį antradienį vyksiančios „Betsafe-LKL“ čempionato finalo rungtynės tarp Vilniaus „Ryto“ ir Panevėžio „Lietkabelio“ bus pritaikytos klausos negalią turintiems žmonėms ir bus verčiamos į gestų kalbą.

Gintautė Sinkevičienė savo girdinčią dukrą ir sutrikusios klausos sūnų nuo pat gimimo mokė gestų kalbos. Gintautė įsitikinusi, kad vaikai pasaulį pirmiausia pažįsta ne per garsinę, bet per regimąją gestų kalbą. Remdamasi savo pačios patirtimi ir kurčiųjų pasaulio pažinimu Gintautė sukūrė gestų kalbos mokymo programą kūdikiams.  Kada prasidėjo Jūsų pažintis su klausos negalią turinčiais žmonėmis?  Mano seneliai – kurtieji.

Skaitytojų klausėme, ar jie norėtų mokytis gestų kalbos, jei jų darbovietėje įsidarbintų kurčiasis. Apklausoje dalyvavo 425 žmonės.  Absoliuti dauguma – 87,7 proc. – apklaustųjų sako, kad norėtų mokytis gestų kalbos, jei darbovietėje įsidarbintų kurčiasis.  Gestų kalbos nenorėtų mokytis vos 5,4 proc.  Dar 6,9 proc. sako, kad jiems tai neaktualu.  1995 m. gegužės 4 d. lietuvių gestų kalba pripažinta Lietuvos kurčiųjų gimtąja kalba.

Nuo kovo 9 dienos visos tiesiogiai per televiziją transliuojamos oficialios kovai su koronaviruso pandemija skirtos spaudos konferencijos verčiamos į gestų kalbą. Lietuvos kurčiųjų draugijos (LKD) prezidentas Kęstutis Vaišnora džiaugiasi, kad aukščiausios šalies institucijos labai greitai reagavo į LKD prašymą užtikrinti kurčiųjų bendruomenės poreikį visuomenei svarbią operatyvią informaciją gauti jai suprantama kalba.

Kuris iš penkių didžiausių Lietuvos miestų vertas supermiesto vardo, lemia ne jo gyventojų skaičius, ne gatvių švara ir net ne kalėdinės eglės dydis, o kasmet Lietuvos kurčiųjų draugijos (LKD) ir Lietuvių gestų kalbos vertėjų asociacijos (LGKVA) organizuojamo konkurso „Supermiestas“ rezultatai.

Skaitytojų klausėme, kokios priemonės labiausiai padėtų populiarinti gestų kalbą ir taip mažinti klausos negalią turinčių žmonių atskirtį. Apklausoje dalyvavo 216 žmonių.  33,8 proc. dalyvavusiųjų apklausoje mano, kad gestų kalbą labiausiai padėtų populiarinti gestų kalbos pamokos ir būreliai mokyklose, 27,3 proc. – kad šią kalbą populiarintų gestų kalbos kursai plačiajai visuomenei.  27,8 proc.

„Europos šalių pavyzdžiai, užtikrinantys kurčiųjų socialinę gerovę“ – taip pavadinta praėjusią savaitę vykusi tarptautinė konferencija, pradėjusi Tarptautinės kurčiųjų savaitės minėjimą Lietuvoje. Į Vilnių pasidalyti patirtimi atvyko svečių iš Suomijos ir Nyderlandų – valstybių, kurioms tam tikrose srityse pavyko nuveikti daugiau.  Štai Suomija viena pirmųjų pasaulyje gestų kalbą prilygino sakytinei suomių kalbai ir jos statusą įtvirtino šalies konstitucijoje.

Vilniaus apskrities gestų kalbos vertėjų centre (VAGKVC) – įkurtuvių šurmulys. 2001 m. veiklą pradėjusi įstaiga iš Vilniaus rajono savivaldybės patalpų Rinktinės gatvėje persikraustė į Rudnios g. 6 ir dabar džiaugiasi kone dvigubai didesniu plotu. Naujakuriai įsitikinę: nuo šiol vertimo sąlygos ir paslaugų teikėjams, ir gavėjams kur kas geresnės.

„Sveiki atvykę!“ – tokį užrašą gimtąja ir bene 30 užsienio kalbų galima perskaityti virš durų prieš žengiant į Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Užsienio kalbų institutą (UKI). Tai kalbos, kurių čia mokyta ar mokoma nuo 2001-ųjų, kai buvo įsteigtas instituto pirmtakas Užsienio kalbų centras. 2007 metais pridėtas užrašas lietuvių gestų kalba. „Kalba gerbiama, turi visas teises“, – taip apie vienintelę čia dėstomą regimąją kalbą šiandien atsiliepia UKI direktorė doc. dr. Vilma Bijeikienė.