generolas vėtra

Generolas Vėtra – žydų likviduotojas ar gelbėtojas? Šis klausimas, matyt, dar ilgai audrins visuomenę, mat Genocido ir rezistencijos centras skelbia naują, savo pačių ankstesnėms išvadoms prieštaraujančią pažymą. Tyrėjai paviešino kunigo Jono Borevičiaus liudijimą Jungtinių Valstijų teismui, kuriame jis pasakoja, kad Jonas Noreika Šiauliuose organizavo žydų gelbėjimo tinklą.

Jonas Noreika-Generolas Vėtra nacių okupacijos metais būdamas Šiaulių apskrities viršininku vadovavo Žemaitijos antinaciniam pasipriešinimui ir organizavo žydų gelbėjimo tinklą Šiauliuose, teigia Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras (LGGRTC). Jis trečiadienį pranešė, kad tai atskleidė Lietuvos ir Latvijos jėzuitų provincijos archyve rasti iki šiol istoriografijoje nežinomi kunigo Jono Borevičiaus liudijimai.

Nors Generalinė prokuratūra pripažino, kad Vilniaus meras Remigijus Šimašius viršijo įgaliojimus liepdamas nuimti Jono Noreikos – Generolo Vėtros atminimo lentą, sostinės šeimininkas šio neteisėto poelgio nesigaili. Kol savavališkai naują atminimo lentą pakabinę aktyvistai reikalauja viešo mero atsiprašymo, meras savo pozicijos nekeičia ir aiškina, kad Vėtros lenta neturėtų kabėti sostinėje.

Kūju vidury baltos dienos memorialinę lentą generolui Vėtrai suskaldęs vandalas Stanislovas Tomas kalėjimo išvengs. Teismas nusprendė, kad advokatu save vadinantis skandalistas viešosios pagarbos vietos neišniekino, mat atminimo lenta neatitinka tokio apibrėžimo. Visgi už vandalizmą S. Tomui teks gerokai paploninti piniginę.

Savavališkai pakabinta, naujoji Jono Noreikos – Generolo Vėtros atminimo lenta toliau kabės ant Vrublevsių bibliotekos sienos. Atminimo klausimą sprendžiantys Seimo nariai, bibliotekos atstovai ir kultūros paveldo departamentas daro pertrauką. Esą susipriešinimą visuomenėje keliančios lentos likimas bus sprendžiamas tik tada, kai Vyriausiasis administracinis teismas galutinai įvertins Generolo Vėtros biografiją ir pateiks savo vertinimą.

Vilniaus mero sukeltas chaosas dėl atminimo lentos generolui Vėtrai, regis, tampa neįkandamu riešutu ir aukščiausiems valstybės vadovams, ir istorikams. Prezidentas Gitanas Nausėda norėtų vieningos valstybės pozicijos, kaip įamžinti istorines asmenybes, ir susikvietė kelias dešimtis ekspertų aptarti, kaip elgtis toliau. Tačiau paaiškėjo, kad specialistai mano priešingai – vienos tiesos net ir istorijoje nebūna.

Naujoji Jono Noreikos – Generolo Vėtros savavališkai pakabinta atminimo lenta chaosu ir galvos skausmu jau tampa ne tik Vilniaus merui, bet ir pačiam prezidentui. Nors naujoji atminimo lenta, anot pačios savivaldybės, yra neteisėta, įsakyti ją nuimti meras nesiryžta. Ką nors bausti ar ieškoti kaltų neskuba ir policija. Ką daryti su savivališkai pakabinta lenta, nežino ir sienų savininkai – bibliotekos vadovai. Tad Remigijus Šimašius net kreipėsi į prezidentą nuomonės, kaip gi elgtis.

Prezidentas Gitanas Nausėda sureagavo į Vilniaus mero Remigijaus Šimašiaus pasisakymą, kad atminimo lentelės Jonui Noreikai-Generolui Vėtrai klausimas yra nebe miesto, o nacionalinės reikšmės klausimas. „Žinote, kartais vaikai išpila rašalą ant sienos mokykloje ir tada sako: „tėveli ateik, tave mokytoja kviečia į mokyklą“, – juokėsi prezidentas. G. Nausėdos nuomone, R. Šimašiaus sprendimas nukabinti atminimo lentelę yra neišmintingas, sukiršinęs visuomenę.

Nevyriausybinių organizacijų atstovų ketvirtadienio vakarą pakabintos atminimo lentos karininkui Jonui Noreikai-Generolui Vėtrai nuimti neketinama, teigia sostinės meras Remigijus Šimašius. „Tikrai to nesiruošiu daryti“, – per spaudos konferenciją penktadienį sakė Vilniaus meras. Jis pridūrė, kad lenta pakabinta nelegaliai. Dėl leidimo ją pakabinti ant Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos sienos į savivaldybę niekas nesikreipė, todėl jos įteisinti nesirengiama.