gedimino

Po maždaug aštuonių mėnesių pertraukos sostinėje esantis tvarkomas Gedimino kalnas vėl tapo atviras lankytojams, paskelbė Lietuvos nacionalinis muziejus. „Vilniečiai ir miesto svečiai vėl kviečiami aplankyti Gedimino kalną ir Gedimino pilies bokštą. Pakilti į kalną visi norintys galės istoriniu taku nuo Vilnios upės pusės“, – teigiama pranešime. Anot jo, imantis papildomų saugumo priemonių kalno teritorija lankytojams bus prieinama nuo 7 iki 21 valandos.

Antradienį ryte net šešios ugniagesių mašinos skubėjo į iškvietimą pačiame sostinės centre, Gedimino prospekte. Buvo pranešta apie dūmus drabužių parduotuvėje „Zara“. Tiesa, ugniagesiams apžiūrėjus pastatą, degimo nerasta. Laimei, žmonės nenukentėjo, tačiau sujudimas buvo išties nemažas – žmonės į parduotuvę vis dar neįleidžiami. Aplinkybes tikslinsime.

Šį savaitgalį Vilniuje baigiamas eksponuoti iš Rygos atvežtas Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino laiško nuorašas, kur pirmą kartą raštu paminėtas šalies sostinės vardas. Du mėnesius Vilniaus paveikslų galerijoje eksponuotas dokumentas – tai Gedimino 1323 metų sausio 25 dieną pasirašyto laiško nuorašas, kuris buvo padarytas Rygoje prieš išsiunčiant laiško originalą į kitus Europos miestus. Jis saugomas Latvijos valstybės istorijos archyve Rygoje.

Vilniuje yra ne tik Gedimino kalnas, bet kitas sostinės simbolis - Trijų Kryžių kalnas. Bent jau taip mano ant šio kalno dažnai besilamantys vilniečiai. Esą dar pavasarį pasimatęs plyšys žemėje toliau veriasi. Žemyn, pasak jų, slenka kalno tvoros turėklai. Plyšius Trijų kryžių kalno šlaite mato ir geologai. Tačiau jie ramina, kad šio simbolio Gedimino kalno likimas neištiks. Trijų Kryžių kalnas – viena mėgstamiausių ir gražiausių apžvalgos vietų sostinėje.

Vilniaus savivaldybės tarybos posėdyje antradienį miesto politikai nesulaukė kultūros viceministro Renaldo Augustinavičiaus, iš kurio tikėjosi informacijos apie Gedimino kalno būklę ir atliekamus darbus. R.Augustinavičius sako, kad jis iš anksto savivaldybę informavo, jog atvykti negalės. „Man atrodo, čia dezinformavo meras, mes jiems atsakėme, kad neturime galimybių atvykti, mums dabar svarbiausia kalną gelbėti.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė ragina Vyriausybę peržiūrėti Gedimino kalno tvarkymo planus, atsižvelgiant į gausius kritulius. „Matant mūsų šių metų klimatinę situaciją, lietaus perteklių, matomai reikia koreguoti tuos planus, juos intensyvinti ir greitinti visus gelbėjimo darbus. Gamta mus verčia (...) pakeisti planus, kurie priimti rudenį ir juos adaptuoti, pritaikyti prie naujų problemų ir iššūkių“, – pirmadienį žurnalistams sakė prezidentė.

Sekmadienio rytą Gedimino kalno rytinio šlaito papėdės nuošliauža po naktinio merkiančio lietaus įtrūko, pasislinko žemyn ir atsirėmė į specialiai suformuotą grunto atramą, skelbia Lietuvos nacionalinis muziejus. Muziejus primena, kad kalno situacija pasitelkiant įdiegtą poslinkių ir posvyrių stebėjimo sistemą ir toliau yra stebima visą parą, o rangovas yra įpareigotas nedelsiant reaguoti į bet kokius kalno grunto pakitimus.

Aiškėja, kad keikdamas ir mušdamas žmones bei daužydamas muziejų ekspozicijas gali būti nelaikomas pavojingu. Toks įspūdis susidaro po vakarykščio incidento, kai Gedimino pilies bokšte galimai psichiškai nesveikam vyrui apsaugos darbuotojas leido toliau siaubti patalpas, raustis kuprinėje iš kurios betrūko išsitraukti tik ginklą. 3000 eurų per mėnesį kainuojanti apsauga be pastiprinimo tramdymo imtis neva neprivalo.

Lietuvos mokslininkai baigia tyrimus ir dar šiemet tikisi paskelbti, kad ant Gedimino kalno Vilniuje vieni iš rastų palaikų priklauso 1863 metų sukilimo vadui Zigmantui Sierakauskui. Taip pat esama pakankamai nuorodų, kad tarp iškastų palaikų gali būti ir Konstantino Kalinausko palaikai. Politikai savo ruožtu pradeda diskusijas, kur reikėtų juos palaidoti.