gediminas markauskas

Kai kuriuose Vilniaus rajonuose tvyrant smogui ir degėsių kvapui, tv3.lt redakciją pasiekė žinios, kad oro užterštumą sukėlė galimai degantys durpynai Baltarusijoje. Valstybinės priešgaisrinės priežiūros valdybos Visuomenės informavimo skyriaus vyr. specialistės Lauros Valauskienės teigimu, Baltarusija šią informaciją neigia, tačiau specialistė nėra linkusi ja visiškai pasitikėti. „Mes paskambinome Baltarusijos Gardino civilinės saugos pareigūnams.

Daukniūnų žemės ūkio bendrovės teritorijoje Panevėžio rajone iš cisternos išsiliejo maždaug 25 tonos skystų azotinių trąšų. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento duomenimis, incidentas įvyko ketvirtadienį apie 18 val. Išsiliejusios trąšos - tai gelsvas skystis su silpnu amoniako kvapu. Jis nedegus, nesprogsta, negaruoja, nesudaro slėgio, nereaguoja su metalais. Trąšos išsiliejo 10 kvadratinių metrų plote į pylimu aptvertą teritoriją. Teršalų pateko ir į pievą.

Biržų rajone pragręžus „Mažeikių naftos“ naftotiekį į Apaščios upę išsiliejo dyzelinas. Kaip BNS šeštadienį sakė Valstybinės aplinkos apsaugos inspekcijos Avarijų prevencijos ir valdymo skyriaus viršininkas Gediminas Markauskas, vykdomi teršalų plitimo stabdymo darbai. „Buvo pragręžtas naftotiekis Apaščios upės vagoje šalia Totorių kaimo. Į upę pateko dyzelinas 3,5 kilometro atkarpoje. Vykdant naftos produktų sustabdymo darbus, pastatytos trys boninės užtvaros“, - BNS sakė G.Markauskas.

Lietuvoje išsikerojo pelningas verslas - už mokestį surinkti atliekas, paskui bankrutuoti ir dingti. Pelnas lieka verslininkams, o skolos ir atliekos - valstybei. Trakų rajono Žaizdrių kaimo gyventojai su baime žvelgia į jų pašonėje pūpsančią senų padangų stirtą.

Valstybinė aplinkos apsaugos inspekcija (VAAI) ramina: ekologinio pavojaus objektai atidžiai kontroliuojami. Tačiau gamtos sergėtojai pripažįsta, kad per sunkmetį jiems prižiūrėti gali pristigti ir lėšų, ir jėgų. „Pastaraisiais metais ekologinių nelaimių Lietuvoje mažėja“, - LŽ tikino VAAI Avarijų prevencijos ir valdymo skyriaus vedėjas Gediminas Markauskas. Taip kalbėdamas jis pabeldė į stalą.

Ešeriai Lėvens ir Mūšos upėse nebekrinta, tačiau prieš keletą dienų nugaišusios žuvys pastebėtos į Nemuną įtekančio Nevėžio žiotyse, teigia aplinkosaugininkai. „Jau mes ir pamiršom šitą problemą - kritusių žuvų Mūšoje ir Lėvenyje nebeliko. Dairėmės čia su valtele – viskas gerai, žvejai žvejoja. Mažiau tų ešerių pagauna, bet nugaišusių tai nebesimato“, – BNS pirmadienį sakė Aplinkosaugininkas Juozas Baltrūnas.

Žuvų kritimo Vidurio ir Šiaurės Lietuvoje priežastis tiriantys aplinkos apsaugos specialistai tvirtina, kad žuvų gaišimą gali sukelti bakterijos. Aplinkos ministerija pranešė, kad aplinkosaugininkai, atlikę detalius paimtų vandens Lėvens, Mūšos ir Nevėžio upėse mėginių tyrimus, taršos cheminėmis medžiagomis nenustatė. Momentinės taršos pėdsakų taip pat nerasta. Tai specialistus verčia ieškoti biologinės kilmės žuvų kritimo priežasčių.

Gaištančios žuvys, iš pradžių pastebėtos Šiaurės Lietuvos Lėvens ir Mūšos upėse, dabar jau krinta ir Nevėžyje. Pasak Aplinkos ministerijos, kol kas žuvų dvėsimo priežastis neaiški. Aplinkos apsaugos specialistai paimtuose vandens mėginiuose taršos pėdsakų nenustatė, o veterinarai, atlikę sugautų gyvų žuvų tyrimus, ligų ar bakterinių susirgimų žymių nerado.

Kaip jau informavome anksčiau, Pasvalio rajono Lėvens ir Mūšos upėse buvo pastebėti krintantys ešeriai. Aplinkos apsaugos specialistai paimtuose vandens mėginiuose taršos pėdsakų nenustatė. Veterinarijos specialistai, atlikę sugautų gyvų žuvų tyrimus, ligų pėdsakų ar bakterinių susirgimų taip pat nenustatė, nors galutiniai tyrimai dar neatlikti.