finansų krizė

JAV mokslininkai Benas S. Bernanke, Douglasas W. Diamondas ir Philipas H. Dybvigas pirmadienį pelnė 2022-ųjų vadinamąją Nobelio ekonomikos premiją už bankų ir finansų krizių tyrimus. Šių metų laureatai „labai pagerino mūsų supratimą apie bankų vaidmenį ekonomikoje, ypač finansų krizių metu, ir apie tai, kaip reguliuoti finansų rinkas“, sakoma pranešime.

Kątik prasidėję 2022 metai gali pažerti išbandymų ne tik politiniais ar pandemijos valdymo, tačiau ir ekonominiais klausimais. Šiaurės Amerikoje ir Europoje kylanti infliacija skatina ekspertų kalbas apie artėjančią krizę, o verslus ir žmones gąsdina kylančios energetikos kainos. Tačiau ekonomistas Marius Dubnikovas sako, kad šiandien didžiausia rizika šalies ekonomikai yra per dideli žmonių lūkesčiai dėl kylančių atlyginimų.

Seimas deda tašką prieš porą metų pradėto ir pernai baigto 2009–2010 metų finansų krizės tyrime ir pritaria jo išvadoms. Parlamentarai pritarė tam, kas siūloma išvadose, – kreiptis į Generalinę prokuratūrą, kad ši įvertintų Andriaus Kubiliaus vadovautos Vyriausybės skolinimosi politiką. Taip pat Vyriausybei siūloma nagrinėti galimybę kurti valstybinį banką.

Seimą pagaliau pasiekė prieš porą metų pradėto ir pernai baigto 2009–2010 metų finansų krizės tyrimo išvados. Tyrimą atlikę seimūnai siūlo kreiptis į Generalinę prokuratūrą, kad ši įvertintų Andriaus Kubiliaus vadovautos Vyriausybės skolinimosi politiką. Taip pat Vyriausybei siūloma nagrinėti galimybę kurti valstybinį banką. Savo ruožtu opozicija kritikuoja valdančiuosius už tyrimą, kuris primena archeologinius tyrinėjimus, o Lietuvos bankas tyrėjus kaltina selektyviai atrinkus informaciją.

Vertybinių popierių kainos pagrindiniuose JAV akcijų biržose jau viršijo visų laikų rekordus arba yra arti jų. Vis garsiau kalbama apie naują pasaulinę finansų krizę. Kas iš tikrųjų vyksta rinkose, kas laukia Lietuvos gyventojų ir verslo? Vienas iš pagrindinių akcijų indeksų „Standarts&Poors 500“, atspindintis didžiausių ir bene svarbiausių pasaulio kompanijų vertybinių popierių kainą, šiemet jau antrą kartą viršijo visų laikų rekordą. Kitų indeksų vertės taip pat yra netoli rekordų.

Praėjus dešimtmečiui nuo viso pasaulio ūkį sudrebinusios 2008 m. finansų krizės, šnekos apie artėjantį naują ekonomikos sukrėtimą darosi vis garsesnės. Tačiau skirtingų Lietuvos ekonomikos sektorių atstovai į kalbas apie krizės pradžią 2019 m. žiūri nepatikliai. Esą blogiausia, kas mūsų šalies ekonomikai gali nutikti kitąmet, tai sulėtėti jos augimo apsukos. Atsargesni metai „Visame pasaulyje yra etatinių krizės prognozuotojų, kurie visą laiką įžvelgia artėjančias krizes ir kai kada pataiko.

Seimo Biudžeto ir finansų komitetas, analizuojantis aplinkybes, lėmusias 2009–2010 metų krizę Lietuvoje, trečiadienį apsispręs, ką kvies liudyti parlamentiniame tyrime. Pasak komiteto vadovo Stasio Jakeliūno, ketinama kviesti ne tik Finansų ministerijos ir Lietuvos banko pareigūnus, bet ir komercinių bankų atstovus – ekonomistus Gitaną Nausėdą ir Nerijų Mačiulį.

Po aštuonerių metų skausmingų aukų, kurių pareikalavo tarptautinių kreditorių pagalbos programos, Graikija pagaliau perėmė savo likimą į savo rankas, antradienį pareiškė šalies ministras pirmininkas Aleksis Cipras.

Antrasis pagal dydį JAV bankas „Bank of America“ perspėjo apie 1998-ųjų finansų krizės galimo pasikartojimo grėsmę. Pasaulinių rinkų požymiai yra panašūs į praėjusio amžiaus globalios ekonomikos būklę, mano „Bank of America“ analitikai. Anot jų, tai gali būti artėjančios naujos krizės, panašios į 1997-1998 metų sukrėtimus, požymiai.