finansinis raštingumas

Vienas finansinio raštingumo pagrindų yra suvokimas, kaip valdyti finansus, siekiant ilgalaikių taupymo tikslų. Pinigų įdarbinimas yra svarbus finansinio augimo ir ateities finansinio saugumo elementas, tačiau esant begalei informacijos, nesunku pasimesti.

Lietuvos bankas (LB) ir Vartotojų teisių apsaugos tarnyba (VVTAT) sieks stiprinti vartotojų interesų apsaugą ir ugdyti vartotojų finansinį raštingumą. Tai numatantį susitarimą penktadienį pasirašė abi institucijos. „Suvieniję pastangas ir kompetencijas galėsime efektyviau padėti vartotojams, toliau ieškoti konstruktyvių sprendimų su finansų rinkos dalyviais“, – pranešime sakė LB valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus.

Per aštuonerius metus suaugusių Lietuvos gyventojų finansinis raštingumas sumažėjo 10 proc. iki 56 balų (2015 metais – 62 balai), rodo naujausias tyrimas. Lietuvos banko (LB) pagal Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) metodiką atlikto tyrimo duomenimis, Lietuva tarp 39 tyrime dalyvavusių šalių liko 31 vietoje. 2015 metais Lietuva buvo 11 vietoje tarp 30 šalių.

Komunikacijos specialistė, knygų autorė, verslininkė ir nuomonės formuotoja Medeina Andriulienė neslepia – pinigai jos šeimoje vaidina itin svarbų vaidmenį. Žinoma moteris jau nuo mažų dienų savo atžaloms bando skiepyti žinias, jog su finansais reikia elgtis labai atsakingai. O savo patirtimi ir patarimais, kaip tinkamai ugdyti vaikų finansinį raštingumą, jau šį šeštadienį ji pasidalins ir su TV3 laidos „Sėkmės istorijos“ žiūrovais.

Vasara – metas, kuomet galime pailsėti nuo darbų, rūpesčių, mėgautis geru oru ir mėgstamomis veiklomis, praleisti daugiau malonaus laiko su šeima arba draugais. Visa tai skamba kaip... atostogos! Ši vasara jau įpusėjo, ar jau spėjote susiplanuoti savo atostogas? Skirk minutę ir pagalvok, kaip jos gali atrodyti – poilsis sodyboje prie ežero, išvyka prie jūros, o galbūt skrydis į išsvajotą šalį? Deja, nuo svajonių atostogų mus dažnai sustabdo ne kas kita, o pinigų trūkumas.

Bandydami savo atžalas mokyti efektyvaus ir sumanaus finansų valdymo, tėvai dažnai susiduria su klausimu, kas geriau – leisti mokytis iš savo klaidų ar kontroliuoti ir stengtis diktuoti teisingus sprendimus. „Swedbank“ Finansų instituto užsakymu atlikta 5–23 m. vaikų turinčių tėvų apklausa rodo, kad 85 proc. tėvų daugiau ar mažiau kontroliuoja savo 7–15 m. atžalų išlaidas, vėliau kontrolė kiek mažėja. Vaikų finansinio raštingumo ugdyme vieno visiems tinkančio recepto ieškoti nereikėtų.

Išaugusios kainos pakoregavo daugelio gyventojų įpročius. Žmonės ėmė taupyti. Tačiau psichologai atkreipė dėmesį, kad gyventojai neturi sveiko santykio su pinigais – taupo per daug arba išlaidauja ir perka daiktus ne pagal kišenę. Bankų atlikti tyrimai irgi rodo, kad žmonėms trūksta finansinio raštingumo ir tik pusė gyventojų yra patenkinti savo finansine padėtimi.

Lietuvos bankas sako, kad be pajamų ilgiau nei tris mėnesius galėtų išgyventų vos viena šeima iš keturių. Tačiau nors lietuviai žino jau ir kaip taupyti, ir investuoti, tačiau to nedaro. Bene dažniausias atsakymas esą nėra iš ko taupyti. Pasak Lietuvos banko, daugiau nei pusė gyventojų įsitikinę, kad jų finansinė padėtis nepriklauso nuo jų pačių, kitaip sakant, nemano, kad gali uždirbti daugiau pinigų ir pasikliauja tik valstybe.

Kovo–balandžio mėnesiais bus atliekamas Lietuvos gyventojų finansinio raštingumo tyrimas, pranešė Lietuvos bankas (LB). Tai bus dalis bendro Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos  (EBPO) tyrimo.   LB Finansinio raštingumo centro vadovė Viktorija Dičpinigaitienė teigia, kad tyrimas parodys, kokių priemonių reikia imtis, kad Lietuvoje didėtų finansinis žmonių raštingumas, atsparumas sukčiams.