eurostat

Suderinta metinė infliacija Lietuvoje spalį buvo žemesnė nei vidutiniškai Europos Sąjungos (ES) šalyse, skelbia Eurostat. Lietuvoje infliacija siekė 3,1 proc. Didžiausia ji buvo Vengrijoje (9,6 proc.), toliau rikiavosi Čekija (9,5 proc.) bei Rumunija (8,3 proc.). Visoje ES kainos per metus padidėjo vidutiniškai 3,6 proc., o vien euro zonoje – 2,9 procento.

Euro zonos eksportas rugpjūtį 6,7 mlrd. eurų pranoko importą, palyginti 54,4 mlrd. eurų prekybos deficitu tą patį praėjusių metų mėnesį, skelbia Europos Sąjungos statistikos agentūra „Eurostat“. Importas sunyko 24,6 proc. iki 214,9 mlrd. eurų, tuo tarpu eksportas sumažėjo gerokai kukliau – 3,9 proc. iki 221,6 mlrd. eurų. Per aštuonis šių metų mėnesius susiformavo 8,1 mlrd. eurų perviršis, palyginti su 242,9 mlrd. eurų deficitu atitinkamu praėjusių metų laikotarpiu.

Metų infliacija euro zonoje gegužę pasiekė žemiausią lygį nuo praėjusių metų vasario – 6,1 proc., rodo Europos Sąjungos statistikos agentūra „Eurostat“ penktadienį paskelbti galutiniai duomenys. Galutinis įvertis atitiko pirmąją šio mėnesio dieną skelbtą išankstinį. Kita vertus, šis rodiklis išlieka gerokai aukščiau Europos Centrinio Banko nustatytos 2 proc. tikslinės ribos.

Vis labiau augančias benzino ar dyzelino kainas vairuotojai pastebi ne tik degalinių stenduose. Pastaruoju metu degalų ir automobilių tepalų kainos siekia rekordus ne tik Lietuvoje, bet ir visoje Europoje – pakitimus fiksuoja oficiali statistika. „Eurostat“ duomenimis, per du paskutinius dešimtmečius, degalų ir tepalų kainos asmeniniam naudojimui skirtiam transportui ES buvo itin nepastovios, metiniai kainų pokyčiai svyravo nuo -20 proc. iki +20 proc.

Praėjusiais metais brangiausiai už alkoholį mokėjo skandinavų šalys. Tuo metu kai kuriose vidurio Europos šalyse alkoholiniai gėrimai atsiėjo bene 2,6 karto pigiau, skelbia „Eurostat“. Nors vidutinis atlyginimas Lietuvoje nesiekia ES vidurkio, už alkoholinius gėrimus mokame normalią europietišką kainą. Galima pasidžiaugti nebent tuo, kad Latvijoje ir Estijoje alkoholis dar brangesnis.

Europos Sąjungos (ES) šalyse atliktas tyrimas parodė, kad tikėtina žmonių darbo trukmė per gyvenimą yra trumpesnė nei ankstesniuose tyrimuose. Vidutinė tikėtina darbo trukmė, kaip parodė tyrimas, yra kiek daugiau nei 35 metai. „Eurostat“ duomenimis, tai – pirmieji metai po 2000-ųjų, kai tikėtina penkiolikmečių darbo trukmė yra trumpesnė nei ankstesniais metais. Specialistai tokius rezultatus sieja su pandemija.

Iš visų Europos valstybių dujų kaina pernai labiausiai krito Lietuvoje, praneša Europos statistikos biuras „Eurostat“. Vis dėlto, nors pokytis Lietuvoje ir didžiausias, lietuviai nėra mažiausiai už dujas Europoje mokanti šalis. Ir nors praeitų metų duomenys rodo, kad lietuviai antroje metų pusėje už dujas mokėjo gerokai mažiau, elektros paslaugos šalyje visgi išliko kiek brangesnės.

Pienas ir jo produktai yra vieni iš svarbiausių mitybos dalių. Europiečiai jų suvartoja taip pat daug kaip ir lietuviai, tačiau kodėl Lietuvoje natūralios žemdirbystės produktai skinasi kelią ne taip sparčiai kaip Europoje? Europos Sąjungos (ES) šalių  mažmeninėje prekyboje ekologiškų produktų pardavimai per dešimtmetį padidėjo 2,5 karto. Pirkdami maisto produktus visuomet norime įsigyti kokybišką prekę.

Pasaulyje kasmet daugiau nei 10 milijonų tonų plastiko nusėda vandenynuose. Tai – milžiniška žala gamtai, tad norint tausoti ir puoselėti Žemę, būtina pradėti nuo savęs. Būtent tuo vadovaujasi didžiausia Lietuvoje, Utenoje esanti alaus darykla, įgyvendinusi sau mestą iššūkį ir per metus jau sutaupanti net 140 tonų plastiko. Utenos daryklos vadovas Artūras Bernatavičius teigia, kad plastiko sąnaudų mažinimas yra vienas iš esminių įmonės tikslų, siekiant aukščiausių aplinkosaugos standartų.