darbai

Nepaisant nuolatinių perspėjimų ir švietimo apie saugos darbe svarbą, metų pradžia jau tragiškai paženklinta žūtimis darbe. Šią savaitę užfiksuota informacija apie du mirtinus įvykius darbe. Šįkart abi nelaimės įvyko atliekant krovimo darbus. Darbuotojų saugos ir sveikatos skyriaus vedėjas Saulius Balčiūnas sako, kad dažniausiai mirtinos nelaimės įvyksta statybų sektoriuje, statybvietės – pavojingiausios darbo vietos.

Gruodis – mėnuo, kai beveik visi darbai sode ir darže baigti. Tačiau, net ir šalčiui sukausčius žemę, pravartu retkarčiais užsukti į sodą. Ne tik apžiūrėti, ar medelių nežaloja kiškiai, pelės, pelėnai, bet ir pataisyti aprišalų bei suminti sniego ar nukasti takelių. Jei norite pavasarį anksčiau pradėti darbus šiltnamyje, gruodį patariama juose išlyginti žemę ir pridengti spygliuočių šakomis ar kraikinėmis durpėmis. Taip žemė mažiau įšals.

Nors lapkritį sodo darbai nesibaigia, bene svarbiausias jų – tinkamai sutvarkyti nukritusius medžių lapus. Specialistai primena: nukritusių lapų negalima palikti ant vejos ar pilti aplink vaismedžius, pirmiausia, dėl augalams gresiančių ligų. Nukritę lapai neturėtų atsidurti mišrių atliekų konteineriuose ar šalia jų, jų negalima palikti krūvose, deginti, tik tinkamai kompostuoti arba pristatyti į žaliųjų atliekų aikšteles.

Praeitą savaitę Lietuvą apskriejo žinia apie gautus pranešimus dėl mokyklose patalpintų bombų. Šie pranešimai sujudino savivaldybių atstovus griebtis papildomų saugumo priemonių. Širvintų merė Živilė Pinskuvienė su naujienų portalo tv3.lt skaitytojais dalijosi, kokios nuotaikos šiuo metu vyrauja mokyklose ir kokių saugumo priemonių buvo imtasi. Ž. Pinskuvienė pripažįsta, kad netikėti pranešimai mokyklose stipriai sukrėtė ne tik tėvus ir vaikus, tačiau ir mokytojus.

Statybos darbų vertė Lietuvoje per aštuonis mėnesius siekė 3,3 mlrd. eurų – 11,8 proc. daugiau nei pernai tuo pačiu metu. Vien rugpjūtį ji siekė 536,9 mln. eurų – 0,1 proc. daugiau nei liepą (palyginamosiomis kainomis) ir 16,4 proc. daugiau nei pernai rugpjūtį. Pastatų statybos darbų per mėnesį atlikta 2 proc. mažiau, per metus – 16,4 proc. daugiau, o inžinerinių statinių – atitinkamai  2,2 proc. ir 29,5 proc. daugiau, skelbia Valstybės duomenų agentūra.

Rugsėjo 29-ąją lietuviai nuo seno minėdavo Dagos dieną, šv. Mykolą. Iki šios dienos nuo seno lietuviai baigdavo bulviakasį ir žemės ūkio darbus. Žodis „daga“ kilęs iš „dygti“, jis reiškia daigus, t.y., sudygusius grūdus, o kartu ir jų derlių. Senovėje ši diena buvo duoklių kunigaikščiams metas, mat pabaigus žemės darbus, valstiečiai turėjo atskaičiuoti dalį savo derliaus kunigaikščiui.

Rugsėjis – derliaus nuėmimo ir tvarkymo mėnuo, taip pat pradedama ruoštis žiemai ir kitų metų darbams. Naktys darosi vėsesnės ir gerokai ilgesnės, dažnai prasideda ir pirmosios šalnos, o kad jos nepakenktų, tenka darbus darže ir sode atlikti ne tik greitai, bet ir iš anksto suplanavus. Nuimamas ankstyvo rudens derlius. Daržoves reikėtų rinkti beveik prinokusias, nes tik tinkamai subrendusios jos bus sukaupusios pakankamai mineralinių medžiagų ir geriausiai laikysis saugyklose.

Rugpjūtis – paskutinis vasaros mėnuo, kai ne tik aktyviai imame derlių, bet ir pradedame ruoštis ateinantiems metams. Laiku ir tinkamai atlikę svarbiausius darbus, džiaugsimės sodu ir daržu ne tik dabar, bet ir ateityje. Pats laikas nuimti morkų, burokėlių, svogūnų, šparaginių pupelių ir ankstyvųjų bulvių derlių.

Lietuvos kurortuose įsibėgėjo sezoninių darbuotojų paieška – restoranai, kavinės, viešbučiai, pramogų centrai intensyviai ieško komandų papildymo. Anot jų, aktyviausi kandidatai yra nepilnamečiai moksleiviai, o suaugusieji dirbti nebenori. Šiuo metu pajūryje siūlomos algos svyruoja nuo minimumo iki 1,8 tūkst. eurų į rankas. Darbuotojai viliojami ir papildomomis naudomis.