danguolė jankauskienė

Cukrinis diabetas – viena iš 5 dažniausių lėtinių ligų Lietuvoje, kurios tinkamai negydant gresia sunkios komplikacijos. Prognozuojama, kad šia visam laikui gyvenimą pakeičiančia klastinga liga ateityje sirgs vis daugiau žmonių. Didelė dalis jų ligą „įsivaro“ dėl blogų gyvensenos įpročių – politikai net svarsto, ar nereikėtų griežtinti politikos dėl saldintų gėrimų ir kitų nesveikų produktų. Vieni siūlo jiems net didinti PVM, kiti – deramai žymėti alkoholinius gėrimus.

Milžiniški darbo krūviai, apverktini atlyginimai, patiriamas mobingas, medikų emigracija – slaugytojai metai iš metų vardija šio sektoriaus problemas, tačiau postūmio situacijai keisti nemato. Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) tuo metu tvirtina, kad atlyginimai yra didinami, nors pripažįsta, kad netolygumai išlieka dideli.

Dažniau nei kas antram Lietuvoje mirties priežastimi tampa širdies ligos, tačiau toli gražu ne visi išgirsta medikų raginimą ateiti pasitikrinti, kol sveikata dar nesušlubavo. Gydytojai ne tik stebisi, kaip dar vis tik per mažai lietuviai rūpinasi širdimi, bet ir prašo valdžios užtikrinti daugiau galimybių padėti šiems pacientams.  Širdies ir kraujagyslių ligos Lietuvoje vis dar pražudo daugiausiai žmonių – praėjusiais metais nuo jų mirė daugiau kaip pusė, t. y. 52,5 proc.

Ruošiami pokyčiai šeimos gydytojo kabinete. Numatoma, kad jiems tam tikrais atvejais ne tik nebereikės rašyti siuntimo, kad pacientas gautų specialisto konsultaciją, naujos funkcijos ruošiamos ir slaugytojams. Jie galėtų ne tik savarankiškai konsultuoti pacientus, bet ir išrašyti nedarbingumo lapelius, pratęsti vaistus. Tiesa, patys slaugytojai įspėja, kad mokymų turėtų sulaukti anksčiau, nei jau pradės dirbti pagal naują tvarką.

Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) vykdoma reforma toliau kaitina aistras. Nuogąstaujama, kad naudos ji gali neduoti ne tik dėl jau esančių medikų stygiaus. Teigiama, kad kylantis šaršalas atskirose savivaldybėse verčia medikus dairytis darbo privačiame sektoriuje arba išeiti į pensiją. Seimo Sveikatos reikalų komitetas, susibūręs į neeilinį posėdį, šią savaitę aptarė sveikatos įstaigų tinko reformos eigą.

Priėmus reikalingus teisės aktus, sveikatos priežiūros įstaigų reforma žengė į įgyvendinimo etapą. Šią vasarą pradėjo veikti vieninga nacionalinė Greitosios medicinos pagalbos (GMP) tarnyba, suformuotas sustiprintų visuomenės sveikatos institucijų tinklas bei kompetencijų centrai, pradėti steigti savivaldybių sveikatos centrai, o iki 2025 m. bus suformuotas tolygiai geografiškai prieinamas ir kokybiškas paslaugas teikiantis ligoninių tinklas, skelbia Sveikatos apsaugos ministerija (SAM). „Viešo...

Valstybės kontrolės auditoriams paskelbus, kad padėtis dėl slaugytojų poreikio apskaičiavimo ir užtikrinimo atrodo miglota, Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) suskubo pateikti atsakymą. Norint užtikrinti slaugos kokybės gerinimą, slaugytojų poreikio planavimą, kompetencijų tobulinimą ir plėtrą, ji skelbia siekianti ir toliau gerinti slaugytojų darbo sąlygas, kelti šios profesijos prestižą bei gerinti paslaugų kokybę.

Lietuvoje jau ne vienus metus aptariama dviprasmiška situacija – gydytojų turime gerokai daugiau nei Europos Sąjungos vidurkis, tačiau nuolat susiduriame su jų trūkumu. Nors medikai nepaliauja kalbėti apie apverktinas algas ir darbo sąlygas, ministras Arūnas Dulkys savo ruožtu beda pirštu į darbo organizavimo ir kultūros problemą. Sveikatos apsaugos ministro teigimu, Lietuvoje trūksta apie 650 medicinos specialistų.

Šalies ligoninės turi keistis ir pagal paslaugų struktūrą, ir pagal taikomus veiklos organizavimo būdus, tik taip pavyks susigrąžinti ir medikų, ir pacientų pasitikėjimą. Tai konstatuota Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) organizuotoje konferencijoje Šiauliuose „Regioninių ligoninių ateitis“. Kad šalies gydymo įstaigos juda permainų keliu, įrodė pristatyti gerieji pavyzdžiai bei jų rezultatai: į rajonines gydymo įstaigas sugrįžo ir pacientai, ir medicinos personalas.