daiva paulauskienė

Išbrangusios šilumos sąskaitos smogia per gyventojų kišenes. Neišgalinčių susimokėti už šildymą daugėja. Šalies gyventojų skolos šilumininkams jau viršija 40 milijonų eurų. Ir šilumos tiekėjai skaičiuoja, kad skolose jiems skendi apie penktadalis gyventojų. Panevėžietis Algimantas negali atsitokėti gavęs naujausią sąskaitą už šildymą. Vos 47 kvadratinių metrų butas, o šilumininkai už sausio mėnesį reikalauja susimokėti 53 eurus. Pensininkų šeimai – tai didžiuliai pinigai.

Šildymo sezonui artėjant link pabaigos ir didmiesčiuose pingant šilumai, dalis jos tiekimo bendrovių prognozuoja didelį kainų mažėjimą artimiausiais mėnesiais, tačiau nesiima spręsti dėl kito sezono kainų tendencijų. Kauno ir Klaipėdos šilumos tiekėjai teigia, kad artimiausiu metu šilumos kainą miestuose mažins pingantis biokuras, nepriklausomų šilumos gamintojų konkurencija.

Šiemet šildymo sezono pradžia Panevėžio mieste paskelbta gerokai anksčiau nei pernai. Beveik visuose darželiuose ir mokyklose, ligoninėse ir kitose įstaigose jau šyla radiatoriai, o daugiabučių gyventojai prašo dar nejungti šildymo. Kasmet atsiranda tokių namų, kurie šildymą įsijungia tik prieš Vėlines, tačiau, specialistų teigimu, sutaupyti vargu ar pavyks, nes įšalusiam namui prireiks daug daugiau energijos.

Šalis kol kas neišnaudoja šildymo pigesniu ir perspektyviu biokuru galimybių, ir tai lemia ne viena priežastis. Kasmet Lietuvos miškuose susidaro apie pustrečio mlijono kietmetrių šakų, krituolių, kelmų ir kirtimo atliekų. Ekspertų teigimu, išnaudojus iš pirmo žvilgsnio nenaudingus gamtos išteklius, pagerėtų kiekvieno namų ūkio finansinė situacija. Tokia galimybe kažkiek naudojasi ir Panevėžys.

Formuojant šiųmetį biudžetą Savivaldybei teks nepamiršti ir susikaupusių skolų – ne vieno milijono litų. Sudėjusi visas įplaukas, Panevėžio miesto savivaldybė šiemet turėtų išgyventi iš kiek didesnio nei 209 milijonų litų biudžeto. Tačiau palyginus dar nepatvirtintą šiųmetį biudžetą su pernykščiu jau dabar aišku, jog 2012-aisiais Savivaldybės piniginė bus plonesnė. O joje dar reikės sukrapštyti beveik 18 milijonų litų, kuriuos Savivaldybė yra skolinga savo pačios valdomoms įmonėms.

Vilniečiams prakalbus apie sausio šilumos suvartojimo duomenų pateikimą nelaukiant mėnesio pabaigos, panevėžiečiai tik gūžčioja pečiais – anksčiau ar vėliau sumokėti vis tiek reikės. Nieko nekeis Už gruodį gavę didžiules sąskaitas tautiečiai nerimauja, kas bus toliau, – žiemos juk dar likę geri du mėnesiai. Sostinėje net pasigirdo kalbų, kad galbūt vertėtų sausį suvartotos šilumos kiekį nurašyti keliomis dienomis anksčiau nei įprastai.

Nemažai daugiabučiuose gyvenančių panevėžiečių, gavę šildymo sąskaitas už praėjusių metų gruodį, neteko žado. Jos buvo gerokai didesnės, nei gyventojai tikėjosi, kad teks mokėti stipriau atšalus. Panevėžyje nuo 2010 metų liepos šildymo įkainiai pakelti 10,7 procento – nuo 20,38 ct/kWh iki 22,56 ct/kWh su PVM mokesčiu. Taigi jau už spalio ir lapkričio mėnesius gyventojai už šilumą mokėjo daugiau nei tuo pačiu metu 2009-aisiais.

Jei parlamentarai pademonstruos raumenis ir pilietinę poziciją, ateityje prisidirbę politinio pasitikėjimo valstybės tarnautojai nebegalės gauti išeitinių kompensacijų, pareigų atsisakydami savo noru. Po "Vakarų ekspreso" publikacijų atitinkamas Vietos savivaldos įstatymo pataisas parengė klaipėdietis parlamentaras Evaldas Jurkevičius. Jis vakar tikino, kad teisės akto pakeitimas jau užregistruotas. Sujudimas kilo po to, kai dviejų mėnesių algos dydžio, apie 20 tūkst.

Klaipėdos savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja Daiva Paulauskienė šiomis dienomis kelis kartus keitė nuomonę apie savo elgesį ir jo padarinius. Iš pradžių po avarijos, kurią sukėlė būdama neblaivi, valdininkė paprašė atleisti ją iš politinio pasitikėjimo pareigų ir buvo pagirta už drąsų bei ryžtingą poelgį.   Paskui ji persigalvojo ir prašymą  atsiėmė, o galiausiai po pokalbio su meru nusprendė, kad vis dėlto yra verta būti atleista.