dainius pūras

Penktadalis Lietuvos gyventojų nenorėtų, kad jų kaimynystėje gyventų žmonės su intelekto ar psichosocialine negalia, beveik pusė tam neprieštarautų, ketvirtadienį pranešė Centrinė projektų valdymo agentūra. Tyrimų bendrovės „Spinter tyrimai“ atlikta visuomenės apklausa rodo, kad 47 proc. gyventojų neprieštarautų, jei jų kaimynystėje gyventų žmonės, turintys intelekto ar psichosocialinę negalią.

Daugiau teisių vaikus auginančioms homoseksualioms šeimoms. Būtent tai žada Europos Komisija ir siūlo kurti specialų tėvystės pažymėjimą. Jis užtikrintų, kad liberaliose Europos Sąjungos šalyse vaikus aunantys homoseksualūs tėvai turėtų lygiai tokias pačias teises ir ten, kur net partnerystė neįteisinta, pavyzdžiui, Lietuvoje. Lietuvos gėjų lyga pasiūlymą sveikina, o dalis seimūnų pyksta, kad Briuselis iniciatyvą bando stumti buldozeriu.

Karantinas, regis, ryškina spragą po spragos. Psichikos sveikatos specialistai sako, kad išryškėjo gilios duobės psichikos sveikatos sistemoje. Itin pragariškos tendencijos pastebimos socialinės globos namuose – specialistų teigimu, dėl netinkamos sistemos ten kyla pražūtingi koronaviruso protrūkiai. Žmogaus teisių dienai paminėti skirtame Nacionaliniame žmogaus teisių forume vyko kelios diskusijos opiomis visuomenei temomis.

7-metis Rapolas iš Panevėžio rajono nuo pirmadienio stovyklauja Lietuvos autizmo asociacijos „Lietaus vaikai“ Šventojoje organizuojamoje stovykloje. Pasak berniuko mamos Lauros, autizmo spektro sutrikimą turintis sūnus stovyklauja pirmą kartą ir čia jaučiasi puikiai. „Pirmą dieną Rapolas buvo prisirišęs prie manęs, nepaleido, norėjo eiti arba prie jūros, arba į namelį, bet greitai suprato, kad čia visi savi, atšilo, ir dabar aktyviai dalyvauja visokiausiose stovyklos veiklose.

Vakar, birželio 30-ąją, Seimas vieningai priėmė Švietimo įstatymo pakeitimus. Nuo 2024 m. rugsėjo 1 d. specialiųjų poreikių turintys mokiniai, kaip ir visi kiti, galės lankyti pasirinktą bendrosios paskirties mokyklą, o mokyklos nebegalės atsisakyti jų priimti. Iki tol savivaldybės ir mokyklos turi pasiruošti, kad visiems vaikams būtų sukurtos visos jiems reikalingos sąlygos, o valstybė įsipareigojo tam skirti reikiamų lėšų.

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) skaičiuoja, kad koronaviruso krizės padarinius Lietuvos gyventojai gali jausti dvejus metus, todėl ministerija nusprendė parengti ilgalaikių neigiamų COVID-19 pasekmių psichikos sveikatai suvaldymo planą, praneša portalas 15min.lt.  Planą pabaigti ministerija ketina iki gegužės 15 dienos, bet ekspertams davė tris dienas pateikti idėjoms. Tuo pasipiktinę kai kurie iš jų portalui teigė, kad greičiausiai iš šio plano nieko neišeis.

Savižudybių ir kitų su ekonomine krize susijusių mirčių skaičius gali viršyti mirtingumą nuo paties koronaviruso, jei nebus skiriama pakankamai dėmesio emocinei sveikatai, trečiadienį perspėjo Vilniaus universiteto (VU) psichologijos instituto Suicidologijos tyrimų centro vadovas Paulius Skruibis. Anot jo, be viruso plitimo ir ekonomikos krizių ne mažiau svarbi emocinės sveikatos krizė.

Jau kelerius metus savižudybių Lietuvoje kasmet stabiliai mažėja, tačiau psichologai ir psichiatrai atkreipia dėmesį, kad džiaugtis dar anksti. Jų teigimu, vis dar skiriame per mažai dėmesio psichinei Lietuvos gyventojų sveikatai, dauguma gyventojų net nežino, kad jiems reikia pagalbos, psichologų paslaugos tebėra per brangios, o tikroji šalies savižudybių statistika gali išlikti paslaptimi, nes dažnai gyventojų mirties priežastys nurodomos netiksliai.

Visuomenė susiskaldžiusi, nes nėra vieno ir lengvo atsakymo, kokiu keliu turėtume eiti auklėdami vaikus. Vaikų psichiatrai, specialistai, kurie su vaikais ir dėl vaikų dirba jau daug metų, taip pat nėra vieningi. Vaikų ir paauglių psichiatras Linas Slušnys sako, kad jis – optimistas, o štai Žmogaus teisių stebėjimo instituto direktorius ir vaikų bei paauglių psichiatras Dainius Pūras bijo, kad vaikų teisės tampa politikų ir revanšistinių nuotaikų asmenų įkaitėmis.