dainius kreivys

Jeigu Lietuva nuspręstų įsirengti ketvirtosios kartos mažųjų branduolinių reaktorių, jų pagaminamas elektros energijos kiekis galėtų padengti apie 20 proc. visų Lietuvos poreikių, teigia energetikos ministras Dainius Kreivys. Galimybė Lietuvai ateityje įsirengti naujosios kartos branduolinius reaktorius dar kovo pabaigoje pristatyta naujojoje Nacionalinėje energetinės nepriklausomybės strategijos (NENS) redakcijoje.

Energetikos ministras Dainius Kreivys sako, jog Europai norint turėti ateities poreikius atitinkantį energetikos tinklą reikia optimizuoti tiek elektros, tiek vandenilio infrastruktūrą, taip pat kurti energetikos sistemos balansavimo ir lankstumo įrangą.  Be to, pasak D. Kreivio, reikia modeliuoti visos ES energetikos sistemos poreikius ne dešimčiai metų, kaip yra dabar, o ilgesniam laikui.

Lietuvos energetikos ministras Dainius Kreivys su Europos Sąjungos (ES) kolegomis aptars žaliosios energetikos plėtrą ir iššūkius, taip pat investicijas į energetikos infrastruktūrą. Ministras pirmadienį ir antradienį dalyvaus Briuselyje vykstančiame neformaliame už energetiką atsakingų ES ministrų tarybos posėdyje.

Energetikos ministras Dainius Kreivys siūlo Lietuvai antrojo šimtmečio ketvirčio energetikos plėtros strategiją. Ragina atsisakyti naftos bei dujų ir ne tik plėsti saulės ir vėjo elektrines, bet ir statyti branduolinius reaktorius, gaminti vandenilį. Ministras žada, kad Lietuva pasigamins net per daug elektros negu mums reikės, ir ji esą bus pigesnė negu dabar.

Kitą savaitę baigiantis paraiškų antrajam 700 megavatų (MW) galios vėjo parko Baltijos jūroje konkursui pateikimui, energetikos ministras Dainius Kreivys sako, kad aukcionu domisi kelios kompanijos.    „Kol kas, sakykime, viskas yra gerai. Turime keletą susidomėjusių kompanijų, kurios yra pasirengusios dokumentus, pildo dokumentus. Matysime, kaip bus“, – spaudos konferencijoje trečiadienį Vilniuje sakė  D. Kreivys, dalyvaujantis Baltijos regiono energetikos ministrų susitikime.

Energetikos ministras Dainius Kreivys sako, kad Lietuvos institucijos nesiims mažų branduolinių reaktorių įrengimo. Jis pabrėžia, kad Nacionalinės energetinės nepriklausomybės strategijoje (NENS) šis variantas buvo pristatytas tik kaip viena iš galimybių, o pagrindu ir toliau išlieka atsinaujinanti energetika. „Strategija nėra apie atominė energetiką, ji yra apie atsinaujinančią energetiką (...) Branduolinė energetika joje įdėta kaip viena iš opcijų ir pasirinkimų.

Energetikos ministerijai numačius Lietuvos atsinaujinančių energijos išteklių vystymo tikslus, ministras Dainius Kreivys sako, kad, visą reikalingą elektros energiją gaminant šalies viduje, būtų užtikrintas kainų stabilumas gyventojams.

Energetikos ministras Dainius Kreivys sako, kad 2030-aisiais elektros kainos Lietuvoje turėtų svyruoti apie 55–65 eurus už megavatvalandę (MWh). „Dėl kainos, vėlgi, tam yra diegiami balansavimo pajėgumai, lankstumas – tam, kad kaina išliktų patraukli. Kainos rėžiai, kurie planuojami apie 2030 metus, yra tarp 55 ir 65 eurų už megavatvalandę“, – trečiadienį Seimo Ekonomikos komiteto posėdyje sakė D. Kreivys, komentuodamas atnaujintą Nacionalinės energetinės nepriklausomybės strategiją.

Naujoji Nacionalinės energetinės nepriklausomybės strategijos (NENS) redakcija numato, kad dėl didelio atsinaujinančios energetikos išteklių potencialo Lietuva iki 2050 metų galėtų tapti viena pirmųjų Europos Sąjungos (ES) valstybių, turinti gaminamos elektros energijos perteklių. Pasak energetikos ministro Dainiaus Kreivio, jis patenkintų dalį Europos elektros energijos poreikių, atsiradusių po energetinių resursų importo iš Rusijos sustabdymo.