d. burneika

Vienas vaiko pinigų iniciatorių, valstietis Tomas Tomilinas, dar 2017 metų pabaigoje tvirtino, kad išmokos tėvams prisidės prie gimstamumo Lietuvoje didėjimo. Deja, realybė, bent kol kas, atrodo niūresnė, nes per dvejus metus, kol išmokami vaiko pinigai, teigiamų demografinių pokyčių nepastebėta. Maža to, ir tėvai, ir demografai tvirtina, kad išmokos tėvams nepaskatins jų susilaukti daugiau vaikų.

Šį pavasarį kartu su parskrendančiais paukščiais lietuviai džiaugėsi ir pagausėjusiomis tautiečių gretomis – Lietuvoje gyvenamąją vietą deklaravo per 3 mln. gyventojų. Tačiau analizuojant statistiką atrodo, kad šis gyventojų gausėjimas tėra popierinis, mat nemaža dalis Lietuvos emigrantų svetur gimusias atžalas registruoja Lietuvoje, o tada vėl pakelia sparnus iš tėvynės. Balandžio 1 dieną savo gyvenamąją vietą Lietuvoje buvo deklaravę 3,026 mln.

Su regionų tuštėjimo problema susiduria ne tik Lietuva. Kaip šią bėdą įveikti sugalvojo vienas Suomijos miestas, tačiau toks būdas galėtų būti pritaikomas ne tik toje šalyje. Tiesa, analitikai Lietuvoje tikina, kad toks projektas čia gali ir nesuveikti. Portalas yle.fi rašo, kad ieškantiesiems įperkamo žemės sklypo būstui pietvakarinėje Suomijos dalyje, nusišypsojo laimė. Nuo gruodžio 6 dienos šimtui dienų, Salo miesto valdžia nusprendė pardavinėti sklypus būstui po 100 eurų.

Vilnius – kasmet vis labiau augantis miestas, tad nenuostabu, kad dažnai įvardijamas „Lietuvos išlaikytoju“. Dėl to gali pasigirsti ir kalbų, kad būnant vieno miesto valstybe, pragyvenimo lygis būtų aukštesnis. Visgi, analitikai mato priežastį, dėl ko regionai yra ypač svarbūs. „Sodros“ duomenimis, 2017 metais Vilniaus skyriuje surinkta apie 44–45 proc. visų socialinio draudimo įmokų įmokų, tai yra daugiau nei Kauno ir Klaipėdos kartu sudėjus, mat Kauno sk. surinkta apie 19 proc., Klaipėdos sk.