cerebrinis paralyžius

Pakili muzika, nesuskaičiuojama daugybė asmenukių, dovanos, moksleivių pasigaminti įkvepiantys plakatai ir skanduotės: taip Guinnesso rekordininkę Ajaną Lolat į didįjį žygį – 320 km per Lietuvą – išlydėjo žmonės, susibūrę prie Usėnų pagrindinės mokyklos, kurią ji lankė. Neapsieita ir be ašarų. Ajanos ryžtas – gerokai stipresnis už negalią.

34 metų Socialinių mokslų doktorantė Ajana Lolat–Pažarauskienė gimė neįgali – jai nustatytas cerebrinis paralyžius. Jos gyvenimo diagnozė – lovos režimas. Kaip ji pati sako, viskas buvo nulemta. Bet ji nepamena tokios dienos, kai negalvojo, jog pasveiks.

25-erių klaipėdietis Liutauras Sukauskis ilgus metus gyveno su cerebrinio paralyžiaus diagnoze, tačiau praėjusiais metais paaiškėjo, kad jo kasdienybę koreguoja visai kas kita – reta liga, su mitochondrijų membranos baltymais susijusi neurodegeneracija. Per pastaruosius mėnesius jis tiesiog ėmė nykti akyse, tačiau šeima vilties nepraranda – vaikino mama sako, kad didžiausias tikslas šiuo metu stengtis, kad situacija bent jau neblogėtų.

Kristijonui tebuvo metukai, kai jam buvo diagnozuotas cerebrinis paralyžius. Gimęs sveikas ir guvus berniukas nepradėjo vaikščioti. Berniuko mama Jovita kreipėsi į „TV Pagalbą“ ir šiandien prašo tik vieno – padovanoti jos vaikui tūkstančius žingsnių. Jauna mama pasakoja, kad gimus vaikui ilgą laiką nė neįtarė, kad jos sūnus galėtų sirgtų kažkokia rimta liga ar jam grėstų labai didelės problemos.

Nuo vaikystės cerebriniu paralyžiumi serganti Agnė Petrauskienė – pavyzdys, kad nepagydoma liga nesustabdo gyvenimo. Jos gyvenime buvo visko, tačiau galiausiai viskas susiklostė taip, kaip turėjo – gražią šeimą sukūrusi moteris ne tik džiaugiasi kiekviena diena, bet ir savo kūryba džiugina kitus. Muiliukus ir muilo gėlių puokštes kurianti Agnė šypteli, kad nors nuo pat vaikystės gyvena su liga, ji niekada jos nestabdė. „Kasdienybė mano kaip ir visų, tik gal kiek sunkiau vieni ar kiti darbai.

Dvi dukreles auginantys visaginiečiai Maksim ir Inna Paz su džiaugsmu laukė abiejų dukrelių gimimo. Tačiau jaunesnioji Adelina prieš 11 metų į šį pasaulį pasibeldė per anksti, tai nepraėjo be pasekmių – mergaitei diagnozuotas cerebrinis paralyžius. Kad ir kokios negandos užklupo, šeima nenuleidžia rankų, tačiau tam jiems reikalinga neabejingų žmonių pagalba.

Mažosios Elijos laukimas jos mamai Eglei buvo stebuklingas, tačiau ji nė nenutuokė, kad dukros gimimas apvers gyvenimą aukštyn kojomis. Rodos, sveikas vaikas nusilpo mamos akyse, o tada pasipylė visa puokštė diagnozių. Tačiau mama nenuleidžia rankų – šviesesnis rytojus išauš, tik tam reikia neabejingų žmonių pagalbos. Elijai jau šešeri, ji – tikras saulės spindulėlis.

Besilaukdama dvynukių, kurios turėjo gimti tik vasaros pradžioje, Vilniaus rajone gyvenanti Galina Jakšto pasakoja net ir negalėjusi pagalvoti, kad abi jos dukrytės į šį pasaulį ateis vos 24 nėštumo savaitę. Gimusi mažoji Elija svėrė tik 750 gramų. Praėjus devynioms dienoms po mažylių gimimo, šeima susidūrė su skaudžiu likimo smūgiu – neišgyveno viena iš dvynukių. Jai tėvai buvo spėję suteikti Gabijos vardą.

„Gydytojai mane perspėjo ruoštis blogiausiam…“, – vilnietė Lina apie sunkiai sergančio sūnelio slaugymą. „Mano pirmieji vaikai, dvynukai, gimė neišnešioti, – pasakoja vilnietė Lina. – Tačiau jau laukdamasi jų aš supratau, kad kažkas vyksta ne taip, tik negalėjau to nusakyti žodžiais…“ Pasak Linos, vienas iš gimusių berniukų buvo visai sveikas, tačiau antrasis kažkaip labai vangiai judėjo. „Po gimimo Justukas labai greitai atsidūrė komoje, – prisimena Lina.