bvp

Vyriausybė trečiadienį pritarė Lietuvos ir Ukrainos bendradarbiavimo saugumo srityje projektui. Jis numato, kad Lietuva kasmet Ukrainai teiktų saugumo ir gynybos paramą, siekiančią 0,25 metinio bendrojo vidaus produkto (BVP). Anot Vyriausybės, Lietuvos ir Ukrainos susitarime bus apibrėžti Lietuvos paramos modalumai stiprinant Ukrainos gynybinius pajėgumus ir šalies saugumą artimiausiam dešimtmečiui.

Daug dėmesio sulaukė verslo pasiūlyta iniciatyva didinti finansavimą krašto apsaugai – anot iniciatorių, krašto apsaugai turėtų būti skiriami bent 4 proc. nuo šalies BVP. Visai netrukus, iniciatyva susilaukė kritikos, mat iniciatoriai nenurodė priemonių, kaip būtų surenkamos papildomos lėšos. Nors verslo bendruomenė sutinka su kai kurių mokesčių padidinimu, iš verslo surinktų lėšų vos užteks pasiekti 3 proc. tikslą.

Finansų viceministras Mindaugas Liutvinskas sako, kad realus praėjusių metų valdžios sektoriaus deficitas turėtų siekti 1 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) arba mažiau.  „Pagal Finansų ministerijos skaičiavimus matome, kad balansas tikrai bus reikšmingai geresnis negu tai, kas buvo numatyta įstatyme – tikrai bus mažesnis negu minus 4,9 proc. (deficitas  – BNS). Tikėtina, kad jis bus apie minus vienas, šiek tiek mažiau“, – Seimo Audito komitete trečiadienį sakė M. Liutvinskas.

Ketvirtadienį pasirodžius naujausiai prekybos departamento ataskaitai, netikėtai paaiškėjo, kad JAV ekonomika ketvirtuoju 2023 m. ketvirčiu išaugo labiau nei prognozuota. Patikslinus duomenis, pasirodė, kad tikrasis bendras vidaus produktas ketvirtuoju ketvirčių išaugo 3,4 proc. Pirmiau buvo pranešta apie 3,2 proc. BVP augimą ir ekonomistai tikėjosi, kad jo augimo tempai nekis.

Valstybės kontrolė (VK) nekeičia šių metų bendrojo vidaus produkto (BVP) prognozės ir mano , kad ekonomika augs 1,8 proc.    Anot jos, mažėjant infliacijai ir augant darbo užmokesčiui gyventojų perkamoji galia turėtų atsigauti ir būti aukštesnė nei iki infliacijos šuolio 2022 metais. Stiprėjanti perkamoji galia turėtų skatinti aktyvesnį vidaus vartojimą. „Sparčiai mažėjanti infliacija leis vidutiniam darbo užmokesčiui atgauti per infliacijos šoką prarastą perkamąją galią.

Lietuvos verslams raginant politikus susitarti dėl 4 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP) skyrimo gynybai, Seimo vicepirmininkas, konservatorius Paulius Saudargas sako palaikantis tokią iniciatyvą, tačiau, anot jo, svarbiausia dėl to yra sutarti parlamente. Anot jo, dar Seimo pavasario sesijos metu kalbėti apie minėtą BVP dydį gali būti sudėtinga. „Jeigu būtų mano asmeninė valia, sakyčiau taip, įmanoma, reikia. Jeigu nuo mano vieno balso priklausytų, tai rytoj ir turėtume tuos 4 proc.

Ukrainos visa užsienio skola, vertinant JAV doleriais, per paskutinį praėjusių metų ketvirtį padidėjo 10,6 mlrd. dolerių iki 616,6 mlrd. dolerių, pranešė šalies centrinis bankas. Ši suma atitinka 90,7 proc. per praėjusius metus šalies sukurto bendrojo vidaus produkto (BVP). Valstybės valdymo sektoriaus užsienio skola metų 2023-ųjų pabaigoje siekė 98,3 mlrd. dolerių (55,2 proc. BVP), privačių ūkio nefinansinių subjektų – 63,2 mlrd. dolerių (35,5 proc. BVP), o likusi dalis – komercinių bankų.

Verslo siūlymas susitarti dėl 4 proc. šalies bendrojo vidaus produkto (BVP) skyrimo gynybai yra atskira iniciatyva, ji neturės įtakos socialinių partnerių diskusijoms dėl papildomų jos finansavimo šaltinių, sako Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos prezidentė Inga Ruginienė. „Čia yra verslo iniciatyva ir kol kas tai niekaip neįtakoja ir nekeičia mūsų susitikimo ir pokalbio dėl gynybos mokesčio.

Finansų ministrė Gintarė Skaistė sako, kad šiais metais Lietuvos ekonomika turėtų augti 1,6 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), o metinė infliacija siekti 1,9 proc. „Prognozuojame, kad Lietuvos ekonomikos augimas šiais metais sieks 1,6 proc. BVP, euro zonoje planuojamas 0,9 proc. augimas. Tendencijos panašios. Vasario mėn. metinis Lietuvos infliacijos rodiklis sumažėjo iki 1,1 proc., tai reikšmingai mažiau už 2,6 proc.