brexit

Britų karalius Karolis III (74 m.), sekdamas savo motinos karalienės Elžbietos II (1926-2022) pavyzdžiu, ketvirtadienį, antrąją vizito, kuriuo siekiama stiprinti šalių ryšius, dieną, kreipsis į įstatymų leidėjus Prancūzijos parlamento aukštuosiuose rūmuose. Per valstybinį pokylį vėlų trečiadienį Karolis III paragino Prancūziją ir Jungtinę Karalystę atgaivinti savo santykius, o jam antrino ir Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas.

Nauja „YouGov“ apklausa rodo, kad britų, manančių, jog  „Brexitas“ buvo klaida, dalis šį mėnesį pasiekė naują rekordą. 57 proc. britų teigė, kad 2016 metų referendume priimtas sprendimas Jungtinei Karalystei išstoti iš Europos Sąjungos buvo neteisingas, o 32 proc. mano, kad jis buvo teisingas, rodo antradienį paskelbti rezultatai. 11 proc. nurodė, kad nežino. Vienas iš penkių pasitraukimą prieš septynerius metus parėmusių rinkėjų dabar teigia, kad tai buvo neteisingas sprendimas.

Didžiosios Britanijos užsienio reikalų sekretorius, pirmadienį lankydamasis Briuselyje, kalbėjo apie šiltesnius Jungtinės Karalystės ir Europos Sąjungos santykius po to, kai buvo sudarytas susitarimas, kuris padėjo sumažinti „Brexito“ išprovokuotą įtampą.  „Padarėme realią pažangą ir esu pasiryžęs ją išlaikyti“, – Europos Parlamente sakė Jamesas Cleverly, kuris kartu su Europos Komisijos vicepirmininku Marosu Sefcoviciumi pirmininkavo jungtiniam ryšių per Lamanšo sąsiaurį komitetui.

Britų ministras pirmininkas Rishi Sunakas, kuriam pavyko susitarti su Europos Sąjunga dėl prekybos Šiaurės Airijoje taisyklių po „Brexito“ koregavimo, antradienį paragino probritiškus provincijos politikus griebti siūlomą „ekonominį prizą“. Lankydamasis provincijoje, kurioje jaučiama didelė įtampa, R. Sunakas teigė, kad yra „pakiliai nusiteikęs“ dėl pirmadienį su Europos Komisijos pirmininke Ursula von der Leyen pasiekto susitarimo.

Europos Komisijos vadovė Ursula von der Leyen trečiadienį pareiškė, kad Europos Sąjunga su Jungtine Karalyste vykdo „labai konstruktyvias derybas“ dėl susitarimo dėl padėties Šiaurės Airijoje po „Brexito“, tačiau kol kas jokio galutinio sprendimo nepavyko pasiekti.

Didžiosios Britanijos pasitraukimas iš Europos Sąjungos vartotojų išlaidas maisto produktams padidino beveik 6 mlrd. svarų, rodo atlikto tyrimo rezultatai. Labiausiai nukentėjo nepasiturintys, tuo metu sprendimas pasitraukti iš bloko prisidėjo ir prie infliacijos augimo. Remiantis Londono ekonomikos mokyklos (angl. London School of Economics, LSE) išvadomis, „Brexitas“ per dvejus metus iki 2021 metų pabaigos namų ūkių sąskaitas už maistą padidino vidutiniškai 210 svarų.

Jungtinės Karalystės vyriausybė atkakliai tvirtina, kad „Brexitas“ pasiteisins, nors nauji duomenys parodė, kad praėjus šešeriems metams po to, kai šalis nubalsavo už pasitraukimą iš Europos Sąjungos (ES), imigracijos ir prieglobsčio prašymų skaičiaus lygiai pasiekė rekordą.

Europos Sąjunga antradienį pabrėžė savo įsipareigojimus pilnai laikantis „Brexito“ susitarimo su Jungtine Karalyste, ypač dėl Šiaurės Airijos, ir pasveikino Rishi Sunaką tapus naujuoju britų ministru pirmininku. „Geri ES ir JK santykiai turi strateginę svarbą“, – savo „Twitter“ paskyroje paskelbė ES santykius su Britanija po „Brexito“ koordinuojantis Europos Komisijos vicepirmininkas Marošas Ševčovičius.

Finansų ministerijai Valstybinei vaistų kontrolės tarnybai (VVKT) skyrus finansavimą „Brexit“ pasekmėms vaistų registracijos srityje švelninti, šalyje bus sudarytos sąlygos didesniam vaistų prieinamumui. Kartu bus didinama konkurencija tarp vaistų registruotojų, kas turės tiesioginės įtakos vaistų kainoms mažėti, trečiadienį pranešė tarnyba.