biudžetas

Rudaminoje veikiantis Vilniaus paukštynas yra didžiausia pagal darbuotojų skaičių gamybinė bendrovė Vilniaus rajone. Bendrovė pastebi, kad ji didelę vertę sukuria ir šalies biudžetui – per metus sumoka apie 13–14 mln. Eur mokesčių. „Dauguma mūsų darbuotojų yra vietos gyventojai. Neretai paukštyne dirba ir keli tos pačios šeimos nariai, kuriems darbas šioje 60 metų veikiančioje įmonėje yra tarsi šeimyninė tradicija.

Vilniaus rajono savivaldybės taryba ketvirtadienį patvirtino 2024 metų biudžetą, kuriame numatytos didesnės kaip 209 mln. eurų išlaidos. Pasak savivaldybės, tai yra 36 mln. eurų daugiau nei praėjusiais metais. „Džiaugiuosi, kad po ilgų diskusijų rastas sutarimas ir taryba patvirtino biudžetą. Nėra paprasta jį suderinti.

Kauno miesto savivaldybės taryba antradienio posėdyje apsisprendė dėl 2024 metų miesto biudžeto – jo pajamos auga 17,8 proc. iki 587,8 mln. eurų, o išlaidos – 19 proc. iki 680,4 mln. eurų. Biudžeto deficitui siekiant 92,6 mln. eurų, didžiąją dalį jo – 82,5 mln. eurų – planuojama padengti iš 2023 metų likučio, o likusius 10 mln. eurų – pasiskolinti, nurodoma biudžeto aiškinamajame rašte.

Klaipėdos taryba antradienį pavirtino 2024 metų miesto biudžetą, kuris siekia 329,5 mln. eurų – 37,3 mln. eurų, arba 12,8 proc. daugiau nei patvirtintas 2023-iaisiais. Už biudžetą balsavo 28 tarybos nariai, prieš ir susilaikiusių nebuvo. Antradienį taryboje pritarta ir strateginiam veiklos planui. Už jį balsavo 19 politikų, susilaikė septyni.  „Noriu padėkoti administracijos darbuotojams, ypatingai rengusiems strateginį planą, biudžetą, valdžių kaitos kontekste, kai nėra labai lengva.

Kauno miesto taryba antradienio posėdyje turėtų apsispręsti dėl 2024 metų miesto biudžeto – jo pajamos auga 17,8 proc. iki 587,8 mln. eurų, o asignavimai – 19 proc. iki 680,4 mln. eurų. Biudžeto deficitui siekiant 92,6 mln. eurų, didžiąją dalį jo – 82,5 mln. eurų – planuojama padengti iš 2023 metų likučio, o likusius 10 mln. eurų – pasiskolinti, nurodoma savivaldybės tarybai teikiamo biudžeto projekte.

Kremliaus režimo kruvinas karas prieš Ukrainą tęsiasi jau beveik 2 metus, o nuo neteisėtos Krymo aneksijos praėjo jau beveik 10 metų. Dėl to Rusijos grėsmės akivaizdoje daugelis sutaria, kad Lietuvai reikia stiprinti gynybą. Tačiau tik dabar, artėjant rinkimams, Vyriausybė susirūpino, iš kur paimti daugiau pinigų tvariam krašto apsaugos finansavimui.

Europos Parlamentas ir Europos Sąjungos valstybės narės anksti šeštadienį susitarė dėl biudžeto taisyklių reformų, kuriomis siekiama skatinti investicijas ir kartu kontroliuoti išlaidas. Tekste modernizuojamos dabartinės taisyklės, vadinamos praėjusio amžiaus paskutiniojo dešimtmečio pabaigoje sukurtu Stabilumo ir augimo paktu, pagal kurias šalių skola negali viršyti 60 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), o valstybės biudžeto deficitas – 3 procentų.

Premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad Vyriausybė galės papildomai skolintis gynybai ir tam nereikės tikslinti šių metų valstybės biudžeto, jeigu tai leis jos finansinės galimybės.  Taip ji kalbėjo valdančiųjų „laisviečių“ atstovui, Seimo vicepirmininkui Vytautui Mitalui siūlant tikslinti šių metų biudžetą papildomai skolinantis gynybai apie pusę milijardo eurų.

Šiaulių miesto taryba praėjusią savaitę patvirtino 2024-ųjų miesto biudžetą, jis sieks 272 mln. eurų – beveik 20 mln. eurų daugiau nei pernai. Anot Šiaulių savivaldybės, planuojamos pajamos siekia 228,7 mln. eurų, be to, dar įskaičiuotas 32,38 mln. eurų likutis bei numatomos skolintis lėšos – virš 11 mln. eurų. Šiųmetiniame biudžete planuojama surinkti 108,4 mln. eurų mokesčių – beveik penktadaliu daugiau nei buvo planuota 2023 metais. Dotacijų bus siekiama gauti 103,4 mln.