bedarbis

Nuo praėjusių metų privalomuoju sveikatos draudimu (PSD) draudžiami tik tie bedarbiai, kurie darbo neranda laikinai ir dėl objektyvių priežasčių. Pusmetį ar metus darbo nerandantys ir to nepagrindžiantys asmenys PSD turi mokėti patys. Bedarbio arba darbo rinkai besirengiančio asmens statusą turintys žmonės PSD nepraranda, tačiau specialistams svarbu žinoti užimtumą ribojančias kliūtis ir jas pašalinti. Taip pat suteikti motyvacijos dirbti ir padėti įsidarbinti.

Esant ypatingoms ekonominėms sąlygoms Lietuvoje būtų galima ilginti nedarbo socialinio draudimo išmokos mokėjimą iki 12 mėnesių ir sumažinti stažo reikalavimus nedarbo išmokai gauti iki 9 mėnesių, mano Vilniaus universiteto Ekonomikos ir verslo administravimo mokslininkas, dr. Nerijus Černiauskas. Tai reiškia, kad ištikus ekonominei krizei daugiau žmonių turėtų galimybę pasinaudoti socialine pagalve ir apie tai būtų žinoma iš anksto.

Bedarbis Lazdijų gyventojas užsimanė turėti BMW, bet neilgai trukus suprato, kad nepavyks išsimokėti už visureigį. Tada vyras sumąstė kitą būdą, kaip pasipelnyti – išsinuomotą visureigį pardavė. Už turto iššvaistymą vyrui teks gerokai patuštinti kišenes. Kaltinamasis L. K. iš įmonės išsinuomojo BMW X5, tačiau neilgai trukus gautą turtą jis iššvaistė. Bendrovei priklausantį automobilį BMW X5 jis pardavė, taip padarydamas 4,3 tūkst.

Pastaraisiais mėnesiais registruotas nedarbas šiek tiek mažėja, nedarbo kreivė grįžta prie įprastesnio savo pavidalo, bet gali būti, kad taip vyksta ne tik dėl įsidarbinančių asmenų, bet ir dėl to, jog Užimtumo tarnyba pradeda intensyviau „braukyti“ nedirbančiuosius iš bedarbių sąrašų. Marijampolietė Laimutė yra trijų mokyklinio amžiaus vaikų vieniša mama. Anksčiau ji yra dirbusi siuvėja, o pastaruoju metu ieškojosi darbo būdama Užimtumo tarnybos klientė.

Seimas ketvirtadienį balsuos, ar pakeisti sąlygas, kada gali būti suteiktas bedarbio statusas – bus apsispręsta dėl Užimtumo bei Sveikatos draudimo įstatymų pakeitimų.  Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkas Mindaugas Lingė numatomus pokyčius yra pavadinęs „pakankamai didele pertvarka“.  Pataisomis siūloma darbo ieškantiems žmonėms darbą pasiūlyti iš karto – tai leistų Užimtumo tarnybai darbdaviams siųsti tik motyvuotus darbo ieškančius žmones.

Kai darbdaviai viešai kalba, kaip jiems trūksta darbuotojų, vyresnio amžiaus, kvalifikuotus, bet darbo neturinčius žmones suima juokas. Kartu aplanko ir kartėlis. Vyresni, išsilavinę gyventojai jaučiasi nepageidaujami darbo rinkoje, bet nenori eiti dirbti nekvalifikuoto darbo, mat žinių su amžiumi niekas neatėmė, o ir fizinė sveikata ne visiems leidžia lakstyti ar sunkiai kilnoti.

Vokietijoje ir Nyderlanduose kelerius metus nekvalifikuotą darbą dirbę Indrė ir jos vyras nusprendė grįžti į Lietuvą ir pradėjo darbo paieškas savo gimtoje šalyje. Kadangi viešai kalbama, kad Lietuvoje labai trūksta dirbti norinčių darbuotojų, Indrė tikėjosi, jog darbo paieškos eisis kaip iš pypkės. Bet turėjo pripažinti, kad arba teiginiai apie darbuotojų trūkumą yra laužti iš piršto, arba darbdaviai nesuvokia, jog susitarimų su darbuotojais reikia laikytis.

Darbdaviai, kurie neišgali mokėti didelių algų, sako susiduriantys su Lietuvoje dar nematyta situacija. Pašalpos taip išaugo, kad žmonėms dirbti už minimalią algą ar kiek didesnę algą jau nebeapsimoka. Tačiau su tuo nesutinka bedarbiai ir reikalauja mokėti žmoniškus atlyginimus. Plačiau apie šią situaciją domėjosi laidos „Karštai su tv3.lt“ žurnalistai.

Pastaruoju metu iš Lietuvos darbdavių sklinda žinia, kad darbo rinkoje – visiškas bedarbių įžūlumas. Esą didžiulė tinginių armija neina dirbti, nors jiems siūlomos geros algos ir komfortiškos sąlygos.