baltijos kelias

Rugpjūčio 23-oji Baltijos šalims visuomet bus ypatinga. Būtent šią dieną prieš 34 metus Lietuva, Latvija ir Estija, kovodamos už savo laisvę bei Nepriklausomybę, susikibo rankomis ir sukūrė tai, kas šiandien jau yra legenda – Baltijos kelią. Šiandien tokia pat vienybė ir visų mūsų susitelkimas dėl bendro tikslo reikalingas ir nuo agresorės Rusijos kenčiančiai Ukrainai.

Rugpjūčio 23 – oji ir du pasauliui bei Lietuvai reikšmingi įvykiai, tebeaktualūs ir šiandien. Vienas – įvykęs 1939 metais. Antrasis – daug vėliau, po 50 metų. „Šios datos, žyminčios ne vieną susijusį istorijos etapą, pamiršti neįmanoma ir negalima“, – neabejoja Šaulių sąjungos vadovas Linas Idzelis. Jei atmintis gyvuos, apie ją bus nuolat kalbama, tragiški istoriniai įvykiai, anot pašnekovo, gali ir nebevirsti realybe, o likti tik kaip pamoka, kurią būtina išmokti.

Jau rytoj Lietuvoje bus minimos Antrojo pasaulinio karo išvakarėse Rytų Europą padalinusio nacių ir sovietų pakto bei „Baltijos kelio“ metinės. Ši diena yra svarbi daugeliui lietuvių, tačiau ne visi jie pamena.  1939 m. rugpjūčio 23 dieną Maskvoje Vokietijos užsienio reikalų ministras J. Ribentropas ir TSRS užsienio reikalų liaudies komisaras V. Molotovas pasirašė abiejų šalių nepuolimo paktą, kuris turėjo įtakos Antrojo pasaulinio karo pradžiai.

Kitą trečiadienį, rugpjūčio 23 d., Lietuvoje bus minimos Molotovo-Ribentropo pakto bei Baltijos kelio metinės. Istoriniai įvykiai išlieka aktualūs ir šiandien. „1939-ųjų rugpjūčio 23-ąją Sovietų Sąjunga ir Vokietija pasirašė susitarimą ir jo slaptuosius protokolus, kuriais neteisėtai pasidalijo Europą – į SSRS įtakos sferą pateko Suomija, Estija, Latvija, Rytų Lenkija ir dalis Rumunijos, o į Vokietijos – Lietuva ir Vakarų Lenkija.

Antradienį Lietuvoje minimos Antrojo pasaulinio karo išvakarėse Rytų Europą padalijusio nacių ir sovietų pakto bei Baltijos kelio metinės. Sostinėje, Rotušės aikštėje, vyks proginis koncertas „Bunda jau Baltija!“, jame dalyvaus prezidentas Gitanas Nausėda, pirmasis atkurtos nepriklausomos Lietuvos vadovas Vytautas Landsbergis, Vilniaus meras Remigijus Šimašius. Kaune, Muzikinio teatro sodelyje, paminėti Baltijos kelią organizuojamas renginys „Baltijos kelias.

Lietuva mini 32-ąsias Baltijos kelio metines. Nors sukaktis ir ne jubiliejinė, štai kauniečiai ją mini koncertu ir kūrybinėmis veiklomis. Į gyvą grandinę žmonės jungėsi ir Palangoje ant tilto. O štai dalyvavusieji Baltyjos kelyje jį prisimena ir dėl ypatingo, vilties kupino vienybės jausmo. Ir nors sukaktis ir ne jubiliejinė, dalies miestų gyventojai nusprendė ją paminėti – kauniečiai rinkosi į Vienybė aikštę, o pajūrio gyventojai simboliškai vėl susikibo rankomis.

Socialiniuose tinkluose pradėjo plisti žinia apie organizuojamą Baltijos kelią, kuris turėtų sujungti lietuvių, latvių ir estų rankas bei širdis. Visi gyventojai pakviesti pirmadienį pavakare penkiolikai minučių išlipti iš savo automobilių nuo Vilniaus link Rygos ir greitkelyje paminėti Baltijos kelio datą. Vienas renginio organizatorių Robertas Vaišnoras pasakojo norintis suvienyti žmones nepriklausomai nuo tautybės, religijos, įsitikinimų, orientacijos, apsisprendimo skiepytis ar nesiskiepyti.

Baltijos kelio simbolikos neištrins jokios istorinės peripetijos, o tuomet parodyta lietuvių, latvių ir estų bendrystė nėra mitas, sako Lietuvos Seimo pirmininkė. Pirmadienį minint Europos dieną stalinizmo ir nacizmo aukoms atminti bei Baltijos kelio dieną Viktorija Čmilytė-Nielsen ragina pagerbti stalinizmo ir nacizmo aukas bei prisiminti Baltijos kelio akciją.

Lukašenkos režimas nusprendė pagrasinti Lietuvai. Vykstant Laisvės kelio gyvajai žmonių grandinei karinis režimo sraigtasparnis demonstratyviai įskrido į Lietuvos oro erdvę. Lietuva Baltarusijai įteikė notą – tokį brutalų sienos pažeidimą ji laiko akibrokštu. Lukašenkos režimas aiškina, kad sieną kirto ne jie, o lietuvių oro balionai su vėliavomis, tad notą įteikė ir mūsų šaliai.