baltijos jūra

Rusijai pradėjus naudoti tanklaivių „šešėlinį laivyną“,  kad išvengtų naftos eksporto apribojimų, padidėjo didelio naftos išsiliejimo į Baltijos jūrą pavojus, ketvirtadienį perspėjo Suomijos sienos apsaugos tarnyba. Ekspertai teigia, kad vadinamasis tanklaivių „vaiduoklių“ laivynas, kurio savininkai yra neaiškūs arba neturi tinkamo draudimo, leidžia Kremliui toliau eksportuoti naftą nepaisant Vakarų įvesto embargo ir naftos kainų apribojimo ją parduodant pasaulinėje rinkoje.

Aštuonių Baltijos jūros regiono valstybių ministrai sutarė pamažu atsisakyti iškastinio kuro ir toliau plėtoti jūrinio vėjo energiją, labiau saugoti svarbios energetikos infrastruktūros atsparumą kibernetinėms ir fizinėms grėsmėms. Deklaraciją dėl jūrinio vėjo plėtros Baltijos jūros trečiadienį Vilniuje pasirašė Lietuvos, Lenkijos, Vokietijos, Danijos, Švedijos, Suomijos, Estijos ir Latvijos už energetiką atsakingi ministrai ir deleguoti pareigūnai, pranešė Energetikos ministerija.

Per Baltijos laivyno pratybas Rusijos kariuomenė raketomis pataikė į savo tralerį „Kapitan Lobanov“. Tai pranešė Rusijos televizijos kanalas „Dožd“, remdamasis įgulos nario giminaičiu, rašo UNIAN. Pasak jo, raketa nukrito ant žvejybinio tralerio denio. Dėl smūgio žuvo trys įgulos nariai, dar keturi buvo sužeisti. Šaltinio teigimu, išgyvenusieji yra ligoninėje, vieno iš sužeistųjų būklė sunki.

Klaipėdoje prie Baltijos jūros aptiktas netikėtas radinys. Kopose buvo galima pamatyti besiilsintį į krantą išplautą ruoniuką.  Pamatykite, kaip atrodo mažasis ruoniukas. Ilsėjosi kopose Klaipėdietis Saulius Balčiūnas pasidalijo vaizdo įrašu, kuriame matosi į krantą išplautas ruoniukas. Jis aptiktas kopose, netoli jūros, kuriose gulėjo ir žiūrėjo į vyro fotoobjektyvą.

Lietuvoje birželio pradžioje ketinama surengti dvi savaites truksiančias tarptautines karines pratybas „Baltijos operacija 2024“. Tai numatyta Krašto apsaugos ministerijos parengtame nutarimo projekte.  Pratybų tikslas – suteikti galimybę treniruotis skirtingų šalių karinėms pajėgoms, stiprinti karinio atsako pajėgumą, užtikrinantį laivybos laisvę ir saugumą Baltijos jūroje. Anot dokumento, numatoma, kad birželio 4–21 dienomis vyksiančiose pratybose dalyvaus apie 10 tūkst.

Baltijos jūra patenka į labiausiai užterštų pasaulio jūrų penketuką. Reaguodami į šią situaciją, entuziastai pradeda kelionę, kokios dar niekada nebuvo: jau kovo 11 tarptautinė ekspedicijos „Išsaugokime Baltiją!“ komanda, palaikoma „Ignitis renewables“ ir Tele2, neš žinią, kad susivieniję galime prisidėti prie mūsų jūros išsaugojimo.

Į būsimo jūrinio vėjo elektrinių parko teritoriją atplukdyta ir pritvirtinta plūduriuojanti matavimų stotis su specializuota įranga, atliksianti projektui reikalingus vėjo ir hidrometeorologinius matavimus. Ant specialaus plūduro iškelta matavimo stotis realiuoju laiku teiks aplinkos stebėsenos duomenis, kurie padės priimti spendimus projektuojant energetikos projektą, o bendrovei – pasiekti savo tikslą iki 2030 m. įdiegti 700 megavatų (MW) jūros vėjo elektrinių pajėgumus.

Vokietijos mokslininkai tikina atradę akmeninę sieną Baltijos jūros dugne, kurią žmonės galėjo sustumti prieš daugiau nei 10 tūkstančių metų. Nors tyrėjai sako, kad teks atidengti jūros dugno sluoksnius ir dar gerokai ištyrinėti vietą, gali būti, jog sustumti akmenys buvo kaip spąstai medžiojamiems šiauriniams elniams. Vos keli kilometrai nuo Baltijos jūros pakrantės Vokietijoje, jūros dugne, maždaug 21 metro gylyje, slypi tūkstančių metų senumo istorinis paminklas – akmeninė siena.

Švedijos narystė NATO bus paskutinis Aljanso dėlionės gabalėlis aplink strategiškai svarbios Baltijos jūros pakrantes, tačiau Rusija vis dar kels grėsmę virš ir po vandeniu. Suomijai pernai įstojus į NATO ir prie Aljanso prisijungus Švedijai, kai vėliau pirmadienį Vengrija, atrodo, ratifikuos jos narystę ir bus pašalinta paskutinė kliūtis, visos Baltijos jūrą supančios šalys, išskyrus Rusiją, bus JAV vadovaujamo Aljanso dalimi.