aukštasis mokslas

Aukštojo mokslo svarba neabejotina – universitetai augina lyderius, mokslininkus ir kūrėjus, garsinančius Lietuvos vardą pasaulyje. Tačiau net ir čia gausu problemų. Šalis negali pasigirti pakankamu tyrėjų, galinčių padėti pasiekti proveržį universitetuose, skaičiumi. Viena pagrindinių to priežasčių – mažas finansavimas.

Naujausiame Lietuvos aukštųjų mokyklų reitinge karaliauja Vilniaus universitetas. Jis, kaip ir kasmet, pirmauja pagal tai, keliose studijų kryptyse geriausiai parengia bakalauro ir magistrantūros studentus, palyginus su kitomis aukštosiomis mokyklomis. Žurnalas „Reitingai“ trečiadienį pristatė naujausius aukštųjų mokyklų reitingus ir vertinimus. Jau aštuntą kartą pristatytas lyginamasis universitetų studijų krypčių vertinimas.

Prezidentas Gitanas Nausėda ragina užtikrinti didesnes aukštojo mokslo galimybes moksleiviams, kurie susiduria su socialiniais iššūkiais. Kaip pranešė Lietuvos studentų sąjunga (LLS), prezidentas, penktadienį Klaipėdos universitete dalyvaudamas LLS asamblėjoje „2021. Vakar, šiandien rytoj“, atkreipė dėmesį, kad šiandien ypač svarbu kalbėti apie lygų startą norintiems studijuoti aukštosiose mokyklose.

Pirmadienį baigiami registruoti prašymai papildomame priėmime į likusias laisvas studijų vietas universitetuose ir kolegijose. Šiame etape į valstybės finansuojamas studijų vietas ir studijų stipendijas gali pretenduoti tik tie stojantieji, kurie pagrindinio priėmimo metu nesudarė jokios sutarties su aukštąja mokykla arba sudarė valstybės nefinansuojamų studijų sutartį, pranešė Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacija bendrajam priėmimui organizuoti (LAMA BPO). Papildomame priėmime stojantieji gal...

Pasigirdus idėjai mažinti aukštojo mokslo trukmę, politikų ir švietimo ekspertų nuomonės išsiskyrė. Švietimo ministrė ragino lygiuotis į užsienio valstybes, tuo tarpu patys studentai gana kritiškai vertino norą įvesti 3 metų bakalaurą. Negana to, specialistė atskleidė – sutrumpintos studijos kainuoja brangiau, studentui tenka ir didesnis krūvis. Politikai teigė, kad verta apsvarstyti studijų programų trumpinimą.

Aukštojo mokslo, panašu, laukia nemaži pokyčiai, kurie bręsta ne tik Seime ir Vyriausybėje, bet ir prezidentūroje. Kartu šios trys institucijos bandys užtikrinti, kad įstoti į universitetą nebeužtektų tik storos piniginės – prireiktų savo pasiruošimą įrodyti žiniomis. Tikimasi, kad ruošiami pokyčiai pagerins galimybes studijuoti asmenims iš skurdžiau gyvenančių šeimų. Ateinantiems trejiems metams valdžioje prezidentas Gitanas Nausėda sau kėlė tikslą didinti aukštojo mokslo prieinamumą.

Lietuvoje veikia toli gražu ne viena aukštoji mokykla, kuriai nesvarbu, kokio gabumo studentus ji pritrauks, teigia švietimo specialistai. Maža to, esama ir tokių aukštųjų mokyklų, kurios į savo gretas mieliau priima ne puikiai besimokančius abiturientus, o tuos, kurie gali susimokėti už savo mokslus. Žurnalas „Reitingai“ pristatė naujausius aukštųjų mokyklų reitingus ir vertinimus.

Šiemet universitetų ir kolegijų reitingai – kitokie nei iki šiol. Reitingų sudarytojai nusprendė atsisakyti studentų nuomonės apie jų aukštąsias mokyklas. Palyginus su praėjusiais metais, reitingų lentelėje matyti ryškus pokytis – Vytauto Didžiojo universitetas grįžo į geriausių valstybinių universitetų trejetuką. Žurnalas „Reitingai“ trečiadienį pristatė naujausius aukštųjų mokyklų reitingus ir vertinimus.

2022 m., kaip ir 2021 m., stojant į universitetus ir kolegijas vietoj užsienio kalbos valstybinio brandos egzamino bus įskaitomas bet kuris stojančiojo laisvai pasirinktas valstybinis brandos egzaminas. Švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius patvirtino minimalius rodiklius stojant į aukštąsias mokyklas 2022 m. „Stojantiesiems sudaromos geresnės galimybės pasiruošti savo pasirinktai studijų krypčiai.