atsigavimas

Pasaulio šalys su koronaviruso pandemija kovoja skirtingai. Tai lemia, kad atotrūkis tarp skirtingų valstybių ir jų verslo sektorių didėja. Pasak ekonomisto, Europos Sąjunga (ES) ir Lietuvos ekonomika atsigaus tik kitais metais. „Luminor“ banko ekonomisto Žygimanto Maurico teigimu, šiemet ekonominis pavasaris Europoje kol kas atidedamas, o atotrūkis tarp skirtingų pasaulio valstybių vis labiau auga. „Krizės pradžia visoms šalims buvo vienoda, o išėjimas iš jos bus skirtingas.

Augantis koronaviruso pandemijos mastas neigiamai veikia pasaulio ekonomikas, išlieka ir rizikos geopolitinėje situacijoje. Atnaujinti karantino apribojimai turi neigiamos įtakos tarptautinei prekybai, turizmui ir paslaugų sektoriui ir atitinkamai skatina peržiūrėti ekonomikų atsigavimų prognozes, perspėja Valstybės kontrolė.

Tarptautinio oro susisiekimo keleivių srautai gali atsigauti tik 2024 metais, prognozuoja Rygos oro uosto vadovė Laila Odinia. „Dar pavasarį buvo vilčių, kad keleivių srautas gali palaipsniui atsigauti nuo 2021 metų, tačiau dabar prognozės nėra tokios rožinės“, – sakė ji. L. Odinia pabrėžė, kad pandemijos sąlygomis Rygos oro uostas pradėjo daugiau investuoti į krovinių gabenimą ir verslo aviaciją, kad pritrauktų naujų vežėjų bei padidintų apyvartą.

Beveik pusė Lietuvos gyventojų bankų apklausose aiškina, kad per karantiną patyrė finansinių sunkumų. Negana to, lėtai atsigauna ir žmonių psichologinė sveikata. Anot psichologų, visuomenėje vis dar jaučiamos neigiamos emocijos: liūdesys, nerimas, pyktis ir stresas. Čekoniškių verbų ir buities seklyčios vadovei Janinai Norkūnienei ir jos amatininkėmis šie metai vieni nesėkmingiausių.

Europos Komisija trečiadienį ruošiasi paskelbti pasiūlymą įsteigti fondą, kuris padėtų valstybėms narėms įveikti koronaviruso sukeltą ekonominį nuosmukį. Jei valstybės pritars, Europos Komisija atsigavimo fondui savo vardu rinkose pasiskolintų šimtus milijardų eurų, garantuodama daugiamečiu Europos Sąjungos (ES) biudžetu. Fondas kuriamas reaguojant pirmiausia į Italijos ir Ispanijos pagalbos prašymus, tačiau į jį galės pretenduoti ir kitos šalys.

Tvirčiausias per pastaruosius keletą metų ekonomikos atsigavimas ir vis dar itin palankios finansavimo sąlygos atveria kaip reta palankių galimybių langą struktūrinėms reformoms įgyvendinti ir viešiesiems finansams sutvarkyti. Apie tai Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas kalbės Tarptautinio valiutos fondo pavasario susitikimuose Vašingtone.

Visą šventinį laikotarpį rūpinamės kitais – ieškome dovanų, ruošiame gausias vaišes, lankome artimuosius ar priimame svečius. Ramesnis laikas po visų švenčių – puiki proga pasirūpinti savimi. Kalėdos, Nauji metai teikia daug džiaugsmo, tačiau ilgas šventinis laikotarpis ir išvargina. Organizmui po švenčių reikia atsigauti ir emociškai, ir fiziškai. Farmacininkas Mantas Jakimavičius pataria, kaip atgauti emocinę pusiausvyrą, sutvarkyti virškinimo sistemą ir sveikai atsikratyti priaugtų kilogramų.

Palanga tikrai nebeturi, kuo skųstis – kurortą užplūdo atostogaujantys lietuviai ir svečiai iš užsienio. Daugybė žmonių ir Basanavičiaus gatvėje, prisipildė ir kavinės. Poilsiautojai pripažįsta, kad dažniausiai į kurortą gena nostalgija. Nors birželį ir liepą Palangoje poilsiautojų buvo akivaizdžiai mažiau, renkamo pagalvės mokesčio duomenys rodo ką kita. „Suskaičiavę birželio mėnesio rezultatus galime pasakyti, kad šiais metais buvo suteikta 88 tūkst. 72 nakvynės, kas yra dviem 2 tūkst.

 Lietuvoje nedarbo lygis krenta sparčiausiai Europos Sąjungoje (ES). Dažnas tai aiškina tuo, neva emigracija leido sušvelninti nedarbo lygio rodiklius. Vis dėlto, Lietuvoje jau kelis metus iš eilės yra sparčiai kuriamos darbo vietos o praėjusieji metai buvo rekordiniai šiuo atžvilgiu. Ekspertai teigia, kad tokia tendencija išliks, o tai reiškia, kad ekonominis atsigavimas palietė ne tik didžiuosius miestus, likusią šalies dalį.