atradimas

Marijampolietė Viktorija Kajokaitė savo balsu tirpdo šimtus širdžių. Socialiniame tinkle Klajokle pasivadinusi mergina keliauja po visą Lietuvą ir savo dainomis džiugina žmones jų asmeninių švenčių proga. Viktorija atvira – dėl keliolika minučių trunkančio specialaus ir individualaus užsakymo kasdien ji sukaria šimtus kilometrų automobiliu. Vis tik tai, ką ji daro, vadina pašaukimu ir sako, kad savo veiklos nekeistų į nieką.

Skruzdėlės neturi nosies, bet tai netrukdo joms užuosti vėžį. Dėka gausybės antenose esančių uoslės receptorių vabzdžiai turi neįtikėtiną gebėjimą, kurį galima panaudoti augliams aptikti. Vėžiniai navikai išskiria specifines cheminių medžiagų, vadinamų lakiaisiais organiniais junginiais, versijas, kurios patenka į skysčius, tokiuos kaip prakaitas ir šlapimas, bei į iškvepiamą orą.

Astronomai aptiko labai neįprastą į širdies ritmą panašų radijo signalą, skleidžiamą tolimoje galaktikoje, kuris juos nustebino, nes buvo toks pastovus. Astronomai pirmą kartą aptiko ilgalaikius radijo signalus, primenančius „širdies plakimą“, kurie skleidžiami tolimoje galaktikoje. Jis klasifikuojamas kaip greitas radijo bangų protrūkis (RBT) – stiprus nežinomos astrofizinės kilmės radijo bangų protrūkis, paprastai trunkantis ne ilgiau kaip kelias milisekundes.

Izraelyje vienam laimingam narui Viduržemio jūroje pavyko rasti tikrą lobį. Senovinių inkarų, keramikos ir didžiulį kalaviją, kuris jūros dugne išgulėjo beveik ištisą tūkstantmetį. Maždaug penkių metrų gylyje akylam narui nusišypsojo tikra sėkmė. Jo rankose – didžiulis senovinis kalavijas. Apie tai, kad netoli Haifos uosto esančioje įlankoje galima rasti lobį, Izraelio specialistai kalbėjo jau seniai.

Pasauliui šylant, tirpsta ledas ir kartais jis atveria dalykus, kurie verčiau ten ir būtų pasilikę. 15 tūkst. metų senumo Tibeto ledyno tyrinėjimas padėjo atskleisti, kad jame gali būti begalės virusų, apie kuriuos anksčiau nieko nežinojome. Kol kas atrastieji virusai greičiausiai negali paveikti žmonių, tuo labiau kelti grėsmę mūsų sveikatai, tačiau mes nežinome, kas dar ten gali tūnoti. „Šie ledynai susiformavo pamažu.

Kokias paslaptis saugo mūsų šalies vandens telkiniai? Alytaus rajone, Žuvinto biosferos rezervato pelkėse, ekologai rado įspūdingą staigmeną – vandens riešutų. Jie, spėjama, 700 metų senumo. Po ledynmečio, prieš daugybę tūkstančių metų pradėjusios formuotis darbartinės Žuvinto biosferos rezervato pelkės – pilnos paslapčių. Ekologas Arūnas Pranaitis parsineša indą, o jame – iš ežero dugno ištraukti vandens riešutai – agarai.

Netikėtas atradimas senoje Žemaitijos bažnyčioje. Paveldosaugininkai aptiko Vakarų Europoje prieš du šimtus metų išnykusias judančias žmogaus dydžio lėles, kurių paskirtis buvo per Velykines apeigas budėti bažnyčiose prie imituoto Kristaus kapo. Istorikai sako, kad tai išskirtinis atradimas Lietuvos istorijoje.  Į senos Žemaitijos bažnyčios bokštą pasidairyti užmirštų istorinių įdomybių užlipę paveldosaugininkai negalėjo patikėti tuo, ką išvydo.

Australijos mokslininkai atrado beveik prieš šimtą milijonų metų Kvinslando valstijoje gyvenusį žolėdį dinozaurą – Australotitaną kuperensį. Tai – naujausia šiame žemyne atrastų dinozaurų rūšis ir mokslininkai jau patvirtino, kad Australotitanai buvo didžiausi dinozaurai, gyvenę Australijoje.  Paleontologas Scottas Hocknullas teigia: „Australotitanas buvo krepšinio aikštės ilgio ir maždaug 6,5 metrų aukščio.

Rokiškio rajone rastas vienintelis toks Lietuvoje ankstyvojo bronzos amžiaus durklas. Sensacingas radinys net 4000 metų senumo ir tai tapo neginčijamu įrodymu, kad mūsų ainiai dar gerokai prieš Kristų palaikė ryšius su Europa. Rokiškio krašto muziejaus direktoriaus pavaduotojas Giedrius Kujelis maunasi baltas pirštines, kad galėtų atsargiai iš maišelio ištraukti neseniai atkeliavusią unikalią vertybę. Nors eksponatas ne pilno sprindžio dydžio, tai nė kiek nesumenksta.